2011: Šiandien prieš 23 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1988 – Eritrean War of Independence: The Nadew Command, an Ethiopian army corps in Eritrea, is attacked on three sides by military units of the Eritrean People’s Liberation Front in the opening action of the Battle of Afabet.
Įtariu, kad daugumai Lietuvoje mažai kam žinoma tokia Afrikos valstybė kaip Eritrėja – tiesiog apie ją nelabai kas rašoma žiniasklaidose, nes ten nevyksta nei karų, nei žemės drebėjimų. O man tai labai įdomi šalis. Iki 2PK pabaigos buvusi Italijos kolonija, po karo kaip trofėjus buvo prijungta prie Etiopijos, sudarant lygiateisę federaciją, bet gana greitai Etiopijos imperatorius Hailė Selasija degradavo Eritrėją iki eilinės Etiopijos provincijos lygio. Tada ten prasidėjo separatistinis judėjimas už nepriklausomybę, kuris galų gale pasiekė pergalę. Po imperatoriaus mirties, beja. Tiesa, imperatorius buvo nuverstas jaunų Etiiopijos kariuomenės karininkų-marksistų ir „ant greičio“ sušaudytas, net nepasidomėjus jo sąskaitų užsienyje numeriais. Tad visas jo turtas taip ir neatiteko socializmo kūrėjams, dėl ko jie labai nuliūdo. Tai va, tie socializmo kūrėjai, nors ir skelbė tautų lygybę, bet „separatistus“ tvatyjo be gailesčio, tam pasikviesdami į pagalbą tiek sovietinius karinius instruktorius, tiek kubiečius-internacionalistus, t.y. reguliarią Kubos kariuomenę kovai su socializmo priešais. Ir jei Ogadene karas prieš įsiveržusią Somalio (kuris ten bandė įkurti „Didįjį Somalį“) kariuomenę sekėsi gana pakenčiamai (ir taip neblogai, kad galų gale Somalis subyrėjo į gabaliukus), tai Eritrėjoje reikalai ėjosi neypač. Kol galų gale minėtame mūšyje prie Afabeto mažesnė Eritrėjos kariuomenė (~15,000 vyrų) sutvatyjo kur kas didesnę Etiopijos kariuomenę (20-22,000 karių), iš kurios išsigelbėjo tik ~6,000 karių. Liūdniausia socializmo apologetams buvo tai, kad į nelaisvę pakliuvo 3 sovietiniai kariniai patarėjai (dar vienas buvo nukautas), tad pasaulis sužinojo apie brolišką TSRS karinę pagalbą, kurios kaip ir nebuvo, bo TSRS niekda niekur nesikišo… Vienžo, fault’as totalus. Aišku, šis mūšis nenulėmė greitos karo pabaigos, etiopai ir eritrėjiečiai dar stumdėsi kelis metus, kol vistik Eritrėja patapo nepriklausoma.
2009: Šiandien prieš 253 ir 103 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1756 – St. Patrick’s Day is celebrated in New York City for the first time (at the Crown and Thistle Tavern).
Na, dėl Šv.Patriko dienos, tai tas Patrikas yra mūsų Lietuvą pirmąkart išgarsinusio tūlo Brunono idėjinis brolis. Irgi atsivilko į Airiją keltų palikuonių katalikybėn versti, irgi gavo galvon. Tsakant, per durną galvą ir numiro. Tik skirtingai nuo Brunono, apie katrą mes tik iš istorijos težinome, Patrikas, paskelbtas šventuoju, patapo Airijos globėju (mes turime Šv.Kazimierą, kas Lietuvai davė tokį gerą dalyką, kaip Kaziuko mugė). Tik va man neramu, kada mūsų prekybininkai, pamatę, kad nuo visokių helovynų ir šv.vazelino dienos per mažas biznis gaunasi, pradės mūsų vargšėje Lietuvėlėje Šv.Patriko kultą diegt. Ir bus pas žalia-žalia iki pat pažaliavimo.
Bandymų žymėti Patrikines būta dar pernai. Madą tauta iš Airijos parsivežė. Tautų brolybė, tsakant… Lyšna pjankė 😉 .
Tai norint išgerti, užtenka susigraudinti, kad šiandien paskutinis ketvirtadienis šią savaitę…
Kur tau Eritrėjo nežinosim. Vienas iš rimtesnių karų Afrikoje, tad nesuprantu, kodėl parašęs „ten nėra karų“, paskui irgi rašai apie karą. Juk jie su etiopais iki šiol ant peilių ir dar pernai berods UN stebėtojų sraigtasparniams buvo uždraudę skaityti ar kitokių klounadų prasimanė.
Žmogui neduok valgyti – duok pakariauti. Tiks.
Na šiuo metu tai oficialus karas kaipo ir nevyksta. O rašiau apie buvusį karą 😉
Kaslink žmonių noro pasipešti – deja, pakolkas jis tikrai perdaug stiprus