Feed on
Posts
Comments
«
»

Egiptas’2009 [Dar 10 atsakymų į neužduotus klausimus]

Bal 9th, 2009 by

Trečioji porcija (galbūt) naudingų patarimų, būnant Egipte. Šiek tiek pakalbėsime apie elgesį gatvėje ir šopingo subtilybes.

1. „Šukram, lé!“. Išmokite šitą frazę, reiškiančią „Ačiū, ne!“. Garantuotai prvers, atsiginant nuo įkyrių gatvės prekeivių 😉 O jei pasitaikė jau labai įkyrus, prieštaravimų nemėgstančiu griežtu tonu mestelkite „Lé!“ („Ne!“).
2. Būkite pasiruošę, eidami pagrindinėmis gatvėmis, kad jus nuolat klausinės: „Helou, from ver ar ju?“ Atsakymas „From Lizveinia“ jiems nesako (beveik) nieko, nors yra ir tokių prekeivių, kurie žino, iš kur mūsų kojos dygsta. O kai kurie ir moka kelis žodžius lietuviškai, nes arabai labai muzikalūs, greit įsimena žodžius. Tik jei pasakys ką nors nešvankaus, tai gali būti tiesiog kokio lietuvio turisto „pokštas“, kuris vietoje frazės „Būkite geri, užeikite į mano parduotuvę apsipirkti“ išmokino vargšą arabą tarti „Eik šikti ir tapšnoti“. Jei pasitaikytų labai įkyrus prekeivis, bandantis pagriebti už rankos ir įsitempti į savo parduotuvę, o jūs nejaučiate tam jokio intereso – mandagiai pasiųskite jį angliškai velniop, o jei to nesupras – pažadėkite pakviesti turizmo policiją.
3. Turizmo policija tai ir yra tie rudenį/žiemą/pavasarį juodai, o vasarą šviesiai vilkintys policininkai prie viešbučių. Vietiniai bevelyja nesusidurti su šia policija, nes labai greitai galima gauti nemažas baudas ar netekti leidimo dirbti Hurgadoje. O kai tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis…
4. Grįžtant prie prekeivių. Dauguma pakenčiamai šneka angliškai, nesunkiai galima susišnekėti rusiškai, dalis pramokę lenkiškai. Tie, kurie nekerta anei vienos šių kalbų, kainą jums surinks kakuliatoriumi, ant kurio jūs surinksite savo pasiūlymą, kol prieisite susitarimą.
5. Kadangi jau prabilome apie kainas, tai, be abejo, reikia pakalbėti ir apie derybas. Hurgadoje yra fiksuotų kainų parduotuvių ir prekybos centrų, kur nesiderama, nes ten dirba samdyti žmonės, tačiau daugumoje turistus aprūpinančių suvenyrais parduotuvių dirba pats savininkas ar jo patikimas asmuo, kurie gali priimti sprendimus, kiek gi galima nuleisti kainą nuo pirmąkart užprašytos. Šiaip reikia turėti suvokimą, kiek gi gali kainuoti vienas ar kitas daiktas, kiek už jį sutiktumėte mokėti. Ir, be abejo, ar to daikto jums tikrai reikia, nes didžioji dalis visų tų turistinių suvenyrų – kinietiški šūdniekiai. O tada bandyti pasiekti abipusį susitarimą su pardavėju 😉 Realiai iš pradžių galima pasiūlyti kokį ketvirtį pardavėjo užgiedotos kainos, kad galų gale susieiti ant pusės ar dviejų trečdalių. Kai kada pavyks nuderėti tik penktadalį. Jeigu turite pažįstamų, kurie jau keliavo tuose kraštuose – iš anksto ir laiku pasiklausinėkite, kiek gi kainuoja vienas ar kitas dalykas. Derybos gali vykti ilgai, galite numoti ranka ir jau tipo eiti iš parduotuvės, bet leistis, kad jus pagautų už rankos ir vėl pasiūlytų naują kainos variantą. Jei perkate didesnį+brangesnį daiktą, galima pasiimti kokį nebrangų šūdniekiuką tipo „Prezent OK?“ Daugeliu atvejų tai bus OK. Vienžod, nepulkite pirkti iš pat pirmos atvykimo dienos, leiskite pažįstamiems ar viešbučio kaimynams (vistiek su kuo nors susipažinsite) atlikti žvalgybą ir prasiskelti nosį 😉
6. Be abejo, kyla klausimas, ką gi pirkti? Mūsų familija kaip suvenyrus dažniausiai veža didelius medvilninius frotinius pliažo rankšluosčius, kaljanus (tik būtina atkreipti dėmesį, jog uždrausta lėktuvu vežti angliukus kaljanams), odines pinigines (ir šiaip odos gaminius), vietinės gamybos papuošalus iš įvairių akmenukų. Rekomenduojama parsivežti vietinės gamybos kvepalų, bet reikia gerai žinoti, kur pirkti, nes daugybė sukčiaujančių pardavėjų, kurie skiedžia kvepalus iki odekolono lygio. Labai gražus dalykas – kartušo formos sidabrinis pakabukas su jūsų vardu auksiniais egiptietiškais hieroglifais. Jei mėgstate gaminti egzotiškus patiekalus – parsivežkite prieskonių ar jų rinkinių. Išvykos į dykumą metu pateksite į beduinų gyvenvietę, kur taip pat galėsite apsiprekinti. Tačiau, jei matėte tas prekes pačioje Hurgadoje, čia jos bus brangesnės ir nusiderėsite mažiau. Beduinai siūlo gydomųjų žolių rinkinius, tačiau, kiek teko ten būti, mano brangiausioji gaudavo informaciją, ką tos žolės gydo, ir kaskart tos pačios žolės gydė kitokias ligas 😉 Beduinai audžia labai gražius kilimus-kilimėlius, tačiau jų kainos nėra labai mažos. Rūkoriai gali užsipirkti cigarečių blokais – Egipte jos dažniausiai kontrabandinės, todėl tikrai pigesnės, nei Lietuvoje. Tik nepersistenkite su tabako kiekiu, ypač jei perkate tabaką kaljanams (jis sunkus), nes galite turėti problemų su muitine. Mano brangiausioji Egipte labai pigiai perkasi drabužius, kokių Lietuvoje net nerasi, o aš pats iš ten parsivežiau visokių marškinėlių ir sandalų.
7. Vienas iš svarbiausių dalykų žmogui yra vanduo. Tsakant, višta nemyž, o ir ta geria 😉 Gerti nevirinto vandens iš čiaupo nerekomenduojame, naudokite tik vandenį iš butelių. Gazuoto vandens mėgėjams – šitokio vandens reikės paieškoti, vanduo dažniausiai be burbuliukų. Rinkdamiesi vandenį, ypač kur nors išvykose kaimeliuose ar pan., geriausia imkite su plastiko plėvele „užplombuotu“ kamščiu arba atidžiai tikrinkite butelio kamštį – vietiniai gali būti padarę „biznį“, butelius pripildami vandens iš čiaupo. Bėda yra ta, kad mūsų skrandžio mikroflora nesuderinama su Egipto bakterijomsi, kurios visiškai nekenksmingos egiptiečiams, ir reikia bent pusmečio, kad tas reikalas susireguliuotų. Kaip atvirkštinį pavyzdėlį galiu pasakyti, jog dukra nebegali gerti vandens iš čiaupo Lietuvoje – iškart problemos su žarnynu.
8. Jei jau nutiko taip, kad vistik suvokėte, jog išsiskyrimas su tualetu ilgiau nei pusvalandžiui jums gali suketi problemų – einate į vaistinę ir perkate „StreptoQueen“ tablečių. Velniai žino, kas ten sudėta (net profesionali farmacininkė nepažino ingradientų), tačiau pilvo problemas išsprendžia be problemų. Apskritai, jei esate apžvalginėje kelionėje ar išvykoje – rekomenduoju turėti tų tablečių (mano brangiausioji visada jomis apsirūpina, nes mes mėgejai bandyti valgyti visokią egzotiką).
9. Jei jau išėjo kalba apie „StreptoQueen“, tai viena iš jos panaudojimo priežasčių gali būti vietinis maistas. Rašau „gali“, nes realiai teko gelbėtis tik plaukiant kruiziniu laivu Nilu, kur lėkštės aiškiai plautos Nilo vandeniu 😉 Kodėl mes esame prieš „all included“ kelionių kategoriją? Būtent todėl, kad Egipte yra galimybė pavalgyti įvairių vietinių patiekalų, o ne kasdien kapoti tą patį viešbučio maistą. Rekomenduoju susirasti jūros gėrybių restoraną (kur visi patiekalai ryte dar plaukiojo) ar kokią vietinę užeigėlę. Aišku, kewlienos negausite niekur, tačiau yra ir kitų ne mažiau skanių mėsos rūšių.
10. Apžvelgdamas šiandienos patarimus, dar kartą noriu pridurti, kad šopingas turi būti kažkiek apgalvotas. Einate, žvalgotės, užeinate į parduotuves patyrinėti. Nesijauskite įsiapreigoję ką nors pirkti, jei įėjote į parduotuvėlę šeimininko kvietimu – eye-shopping yra for free 😉 Nesižavėkite kinietišku kiču, kuriuo užverstos dauguma suvenyrų parduotuvių, geriau pasižvalgykite vietinės gamybos prekių (rankšluosčiai, kaljanai, papuošalai, kilimėliai ir pan.). Kitas dalykas – jei daiktas jums prie širdies – pirkite. Ypač, jei tai vienetinis dalykas. Nes gali būti, kad jį nupirks tuoj po jūsų vizito. Šios kelionės metu Siwos oazėje užmačiau labai gražių vietinių meistrų darytų peilių makštyse. Nusipirkau vieną (rago makštyse), o kitą dieną mano ranka nesudebėjo perkant dar vieną (odinėse makštyse). Nebuvo laibai pigūs, bet nežinau, kada (ir jei) sekantį kartą ten būsiu. Tad kai kada verta sumokėti brangiau, bet turėti daiktą, kuris iš tikrųjų sukelia malonius atsiminimus. Kaip kad po dušo šluostytis didžiuliu frotiniu rankšluosčiu su užrašu „Egypet“ 😉

Tags:

Posted in kelionės

10 Responses to “Egiptas’2009 [Dar 10 atsakymų į neužduotus klausimus]”

  1. Rokas Arbušis parašė:
    2009/04/09 18:03

    dabar jaučiuosi galįs vykti egiptan 🙂
    ačkiū už įdomų, naudingą ir kiek neįprastai ilgą 😛 tekstuką/us, Grumlinai 🙂

  2. cgedas parašė:
    2009/04/09 18:10

    Vat vat, aš niekad į Egiptą per daug nesiveržiau, bet Grumlinas baigia mane įkalbėt:)

  3. grumlinas parašė:
    2009/04/09 18:10

    -› Rokas Arbušis – prašom, bile mačyjo 😉 o kad tekstai ilgi – pratinkis, Egipte reikia daug kantrybės, su vietiniais bendraujant. Kaip mano dukra sako – „Egiptieitškos minutės mūsų valandoms prilygti gali“ 😉

    -› cgedas – nu neįkalbinėju, tiesiog dėstau, kaip ten yra. Šiaip kraštas tikrai įdomus, vertas pamatyti bent kartą gyvenime, o dabar mums tapo kaip ir pusiau antraisiais namais…

  4. cgedas parašė:
    2009/04/09 18:12

    p.s. pas tamstą pastaruoju metu vis patiriu problemų parašęs komentarą. Parašau, spaudžiu submit ir svetainė tarsi pakimba. Nei refresh, nei niekas nepadeda. Neužsikrauna ir tiek. Bet komentarai, kaip matai, išsisaugosi.

  5. cgedas parašė:
    2009/04/09 18:27

    pp.s. Grumlinai, neturėjau omeny, kad tu specialiai įkalbinėji, tiesiog tas kraštas vis labiau vilioja. Netgi man darosi šiek tiek keista, kodėl aš, šiaip gana mėgstantis pakeliauti, niekad nesusiviliojo Egiptu. Gal kad atrodo, jog ten lietuvių – kaip akropoly:)

  6. grumlinas parašė:
    2009/04/09 19:44

    -› cgedas – su serverio problemomis susiduriu ir aš pats, tik nepagaunu sysadmino 🙁
    Na, lietuvių ten nėra tiek, kiek nekropolyje, bet šiek tiek yra

  7. Sigua parašė:
    2009/10/07 20:15

    Gal zinot Ant ko egiptieciai rase hieroflifus? 🙂

  8. grumlinas parašė:
    2009/10/07 20:33

    Ant visko, ant ko buvo galima RAŠYTI – papiruso, molinių indų ir jų šukių, medinių sarkofagų, kapaviečių akmeninių sienų 😉 Be to, kalė akmenyje.

  9. Arnoldis parašė:
    2010/01/11 15:42

    Sveikutis, Grumlinai,aciu uz puiku straisneli,t.y ivada ruosiantis kelionei i Egipta.Zinai,noriu taves paklausti tokio dalyko… labai silpnai kertu anglu kalba,planuoju vykti i ta Egipta,bet truputi baiminuose del kalbos mokejimo stokos.Kai kas sako,kad ten kas antras egiptietis kalba rusiskai.Ar tai tiesa?O gal geriau nerizkuoti?

  10. grumlinas parašė:
    2010/01/11 17:32

    -› Arnoldis – su rusų kalba ten problemų nebus, tikraineamažia šnekančių rusiškai, tik derybos perkant sunkesnės tada – jų supratimu, rusai aptekę pinigais be proto, tad išdurti labai taikosi