(c)grumlinas
Čia Lietuva / This is Lithuania
Bal 17th, 2009 by grumlinas
Posted in foto, gražūs vaizdai
21 Responses to “Čia Lietuva / This is Lithuania”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Jokio komentarėlio neišvydau po šia nuotrauka. Hmmm… Keista 😉 Man tai gražu tokie laukiniai mašinų takeliai, net žvyrkeliu nėra kaip pavadinti. Labai smagu tokiais važinėti – jie būna pakankamai lygūs, tik kartais pasitaiko gilių plačių duobių ar keletas prastų vietų. Biksiukas nardydavo tokiais takeliais trečiu bėgiu kaip ugnis, ksėmas – tik antru, vis tik 1,5 tonos tuščias sveria… 🙂
Na, jei ir blogo komentaro nėra, tai gal ne pati blogiausia fotkė 😀 o va būtent tokie keliukai ir yra ta tikroji Lietuva, nes su ES pagalba mes sėkmingai baigiame sunaikinti žvyrkelius (ka nėra labai blogai) ir tuo labai suniveliuodami savo kraštovaisdį (kas nėra labai gerai). Jo, mano ByXelukas tokiais keliukais kaip bitė avilin eidavo, už posūkio vis naujiems vaizdams atsiveriant. Man šitkios fotkės – atminimas apie Lietuvą, kuri pamažu, bet nenumaldomai išeina
Na taip, baigsis tokie vaizdai…
O juk kiek darbo įdėta – keleliui sankasėlė supilta, ir spėju, be šiuolaikinės turbomilijoninės technikos 🙂
Yep, sankasėlė, kairėje griovys, kad nuyo kalniuko tekantis vanduo sankasėlės neardytų. Praktiškai atkartoja reljefą, tik kad iškelta. Radau per Velykas netyčia – reiks ten pasivažinėt kada prie progos detaliau
Seniau buvo panašus keliukas pas senelius. Bet vėliau tas kaimelis sunyko – vieni persikėlė į miestelius, kiti išmirė – tad dabar keliukas (praėjusią vasarą buvom pažiūrėt) atrodo varganai, apaugęs šabakštynais… jei retkarčiais nepravažiuotų pro ten dujotiekį (ar tai naftotiekį, tiksliai nežinau) prižiūrintys žmonės, matyt, išvis būtų nebepravažiuojama…
Kažkodėl man atrodo, kad tokių keliukų dar ilgam užteks.
-› Marius – taip, vaikystės laikų kaime, kai kolūkiai pamiro, tokie keliukai nebevažinėjami sunyko
-› MariukasM – na ir aš tikiuosi, kad mano amžiui jų dar liktų nemažai, bet va ir atrasti juos bus vis sunkiau. Plius dauguma jų įeis į privačias valdas – nebepravažiuosi 🙁
Kolūkis sunyko, bet mūsų genialioji valdžia sumąstė kelią einantį iki buvusių fermų praplatint ir asfaltuot 🙂 kai gyvenimas ten virte virė, visi dardėjo žvyrkeliu, o dabar, kai kaimelyje liko tik kelios babulios, racionaliai panaudojant jevrosajūzo pinigus, asfaltuoja 😀
-› Marius – čia gi Lietuva, čia atriedučiai rieda 😉
Sudėlioji va tokias smulkmenas (kurių tonos kiekvienoj srity), ir pagalvoji, ar šita nususus mūsų tėvynė verta egzistuot… na, bet kaip rodo istorija, tokios valstybės anksčiau ar vėliau pačios susinaikina.
-› Marius – Tėvynės, skirtingai nei gyvenamosios vietos, nepasirinksi. Kaip ir tėvų ar senelių…
O dėl susinaikinimo – ne tokios imperijos žlugo, tačiau ta žemė akžkur neprasmego ir žmonės kažkaip išgyveno 😉
Na, bent gyvenamąją vietą pasikeist galima, jei jau Tėvynė tokia…
Lietuviam gi patinka būt mankurtais ir po kažkieno padu klūpėt – tai koks skirtumas, po kieno padu po kažkiek ten metų būsim? 🙂
-› Marius – ne visi lietuviai mankurtai, oj ne visi…
Pažiūrėjus į valdžią / daugumą verslinykų / teisingumą ir t.t., ir t.t., o dargi gyvenant Vilniuje, kažkaip toks vaizdelis apie mankurtiškumą susidaro.
O dėl buvimo po padu – kada lietuviai nesiekė būt kokioj nors sąjungoj, daug buvo tokių laikotarpių? 😉 Tai paknopstom į Žečpospolitą bėga, tai į vieną, tai į kitą sojuzą prašosi…
-› Marius – Vilnius – jau nebe Lietuva, o Jevrosojuzo ir tolerastijos forpostas 😉
Dėl buvimo po padu – pasidomėk giliau istorija 😉 iki Žečpospolitos Lietuvą valdė broliai Algirdas ir Kęstutis. Vyresniojo brolio Algirdo (po jo mirties) sūnus Jogaila buvo Lietuvos valdovas, tuo tarpu Kęstutis ir jo sūnus Vytautas (po Kęstučio mirties) buvo bendravaldoviai. Pakvietas tapti iŽečpospolitos valdovu, jis perdavė valdymą Savo broliui Skirgailai ir pusbroliui Vytautui, bet Vytautas savo ambicijomis tapti vienvaldžiu Lietuvos valdovu ilgokai trukdė įsivyrauti taikai. Turėk omenyje, kad tuo metu „buvimas po padu“ buvo visai kitaip suprantamas – tas pats karalius galėjo valdyti kelias valstybes, nes svarbiausia buvo ASMENINĖ valdžia. Mums, išaugusiems demokratinio valdžios nuasmeninimo sąlygomis, tie dalykai sunkiai suvokiami. Pavyzdėlis – mums gali kilti klausimas, kokiu pagrindu Vilhelmas Užkariautojas užgrobė Anglijos sostą? O pasirodo, jis ne užgrobė, o pasiėmė tai, kas jam priklausė pagal kraujo liniją. Ir labai ilgai Angliją ir Normandiją valdė Anglijos karalius, kuris pagal kraujo liniją netgi pradėjo pretenduoti į Prancūzijos sostą (iš to anglų-prancūzų karai ir visokios Žanos d’Ark).
O dėl sojuzų – į SovietųSąjungą mus „įstatė“, labai neklausdami mūsų nuomonės, į Europos Sąjungą patys prabalsavome, tikėdamiesi geresnio gyvenimo (ką iš esmės ir gavome), taip kad… 😉
> Vilnius – jau nebe Lietuva, o Jevrosojuzo ir tolerastijos forpostas 😉
Dėl to, ir dėl visiško žmonių nužmogėjimo, apmaudu, kad tenka čia gyvent ir gėda būt vilniečiu.
> “įstatė”, labai neklausdami mūsų nuomonės
O kiek žmonių tam priešinosi? Kokią dalį gyventojų sudarė partizanai ar net partizanai+ jiems prijaučiantys? myzeris.
> į Europos Sąjungą patys prabalsavome, tikėdamiesi geresnio gyvenimo
Jap, už alų po 1 ct :/
O kiek buvo ES narystės teigiamų ir neigiamų aspektų aiškinimo? Buvo tik vienpusis bombinimas „ES – jėga“ (su mass media buvo sudarytos sutartys, kad reklama, taigi, ir pinigėlių srautas, bus nutraukta, jei pradės dėstyt apie ES neigiamą nuomonę). Kita nuomonė nebuvo išgirsta, ji buvo kaip įmanoma tildoma (jei net per valstybinę TV narystės ES priešininkai praktiškai negalėjo pasireikšti, apie kokias diskusijas kalbam). O dėl geresnio gauto gyvenimo… nesutiksiu, bet gal čia labiau jau asmeninė / šeimos bėda, kad nemokam gyvenime suktis, o atvirkščiai, sugebam būt santvarkos sumalti.
Na, aš virš 20 metų buvau vilniečiu, ir to skelbt nesigėdinu. Nors, tiesč pasakius, mano vilnietiškumas baigėsi 1982aisiais 😀
Dėl partizanų ir jiems prijaučiančių – didžioji dalis tų, kurie nelaukė sovietinių ordų – pasitraukė į Vakarus. Liko tie, kas nespėjo arba idealistai-kovotojai. Tačiau tai, kad tauta priešinosi iki 1952ųjų, ir pagrindinė kova vyko ten, kur socialinė sudėtis tam buvo nepalankiausia, vistik kažką sako. Bent jau tam, kas kažką galvoja.
ES ne tik suteikė GALIMYBES pagerinti savo finansinę būklę, bet ir INVESTAVO į mūsų šalį didžiulius pinigus.
Bėda ta, kad didžioji mūsų dauguma per sovietmetį esame įpratinti laukti išsižioję, kol VALSTYBĖ mums gėrybes įmes į žabtus, užuot pakrutinę užpakalį, kad išnaudoti naujas galimybes. Todėl visi tie virkavimai apie ES žalą neverti išvalgyto kiaušinio lukšto, nes mums patinka būti išlaikytiniais.
Kita bėda, kad gautos lėšos buvo ne investuotos į naujas gamybas ir technologijas, o pavirto keliais ar kitokiais negamybiniais dalykais. Nebuvo sukurtas konkurentabilus ūkis. Bet čia vėlgi mūsų pačių problema – turime tokią valdžią, kokios nusipelnome, t.y. išsirinkome.
Gal seniau ir daugiau vilniečių buvo žmogiškesni… kai pagalvoju apie pažįstamus žmones, liūdna darosi, kaip didelė dalis jų per paskutinius metus pasikeitė (ir ne į gerąją pusę).
Ir vistiek, pasitraukė į užsienius tik tūkstančiai, kovojo ir jiems padėjo irgi tik tūkstančiai, o kur likusieji milijonai?
Dėl ES paramos – taip, valstybės politika ir investavimas į tai, kad mėsos gamybos įmonė pasistatytų gražų administracinį pastatą, ar kad išasfaltuotų keliukus baigiančiame išnykti kaime, vietoj to, kad investuotų į technologijas ir pan. yra svarbūs argumentai. Tačiau kokia gi ta ES parama paprastam žmogeliui iš gatvės, gyvenančiam nuo algos iki algos? Suprantu, kad tokiam žmogui skirti litukai turbūt būtų pravalgyti… bet tuomet nereikia sakyt, kad padeda šaliai – padeda tik gudriems verslininkams 😉
„Tačiau kokia gi ta ES parama paprastam žmogeliui iš gatvės, gyvenančiam nuo algos iki algos? “ – ES nėra kokia Gelbėjimo Armija, kad įpiltų sriubos lėkštę. Kitas dalykas – jei jau taip norime, kad ES padėtų mums nosį nusišluostyti, tai neašarokim, kad ji pradės kiekvieno asmeninį gyvenimą kontroliuoti, jei jau patys nesugebame susitvarkyti.
Matai, laisvė turi vieną problemą – ji reikalauja būti laisvam. Nes jei tik pradedi tiesti ranką, kad į ją kas įdėtų duonos kasnį – tavo laisvė baigiasi.
Laisvi mes šiaip ar taip nesam 😉 nors… gal daug lengviau gyvent, tikint tokia iliuzija…
Žiūrint, ką mes vadiname „laisve“… 😉