2011: Šiandien prieš 66 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1945 – Björn Ulvaeus, Swedish singer and songwriter (ABBA)
Žinau, žinau, popas, bet ką padarysi, jei mano muzikonis skonis neišlavėjęs… O iš visų ABBA dainų man labiausiai patinka pasakojanti apie mūsų, bėgančių it voverės ofiso rate, gyvenimą.
ABBA – The Day Before You Came
2009: Šiandien prieš 410 metų
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1599 – Oliver Cromwell, English statesman (d. 1658)
Kažkaip nutariau, kad šiandien verta pažymėti Oliverio Kromvelio gimtadienį. Kodėl? Galbūt todėl, kad jis buvo labai prieštaringa asmenybė – politikas, nuvertęs Anglijos karalių ir paskelbęs (kad irt trumpam laikui) Angliją respublika; diktatorius, valdęs Angliją geležine ranka kaip Lordas-Saugotojas; karvedys, malšinęs Airijos sukilimą ir pagarsėję kaip katalikų skerdikas. Vienžod, viena iš istorinių asmenybių, kurios išlieka ilgam knygose ir vadovėliuose. Tačiau būtent tokios asmenybės ir stumia istoriją priekin, Kaip kad Napoleonas, kurį derėtų laikyti kruvinu tironu, tačiau kurį prancūzai beveik dievina. Na, o Kromvelis anglų širdyse, deja, naužima labai teigiamos vietos 😉
Kažkodėl pagalvojau, kad ir mano pasąmonėje Napoleonas „pliusas“, Kromvelis „minusas“…
Abu jie galvažudžiai…
Abu jie savo epochos kūdikiai. Darė tai, ko iš jų reikalavo aplinkybės ir ką jiems leido aplinka. Šiuo aspektu į tą pačią kišenę telpa ir Šiklgruberis su Džiugašviliu; sukištume netgi Makedonietį, ir dar Herostratą su Ašurbanipalu.
O po kažkiek metų ar šimtmečių piktintis, kad tada kažkas neatitiko šiandieninių moralės normų- na, nerimta… Šiuo klausimu palaikau deterministus: įvyko tai, kas turėjo įvykti, i vsio tut. Jei nenori, kad tai pasikartotų rytoj, kažką padaryti reikia jau šiandien. Bet smerkti praeities mąstymą… Ką aš žinau. Gal tuščias darbas gaunasi?…
Na taip. Paimk Čingis-chaną, kuris buvo pasaulio siaubas, bet yra mongolų nacionalinis didvyris. Napoleonas, kuris buvo Hitlerio prototipas, bet jam meldžiasi francūzai. Stalinas, kuris iš esmės tapo naujuoju Rusijos impertaoriumi ir drasriškais metodais pakėlė ją iš duobės, kur ją įmetė leninistai…
O kuris iš nūdienos ( po Gorbio ir jo bendraamžių- Bušo, Kolio, Tečer ) politikų papuls rimton istorijon?
Nė vienas iš jų NESUKŪRĖ nieko nauja, td jų likimas – masinė užmarštis, ir tik istorikai iškrapštys jų pavardes kartkartėm. Daugų daugiausiai jie kažką sugriovė – Gorbis TSRS, Bušas Iraką. Jau dabar jų pavardės pradedamos pamiršti – kas prisimintų Gorbį, jei ne cirkas su jo 80mečiu Londone (ar kur ten jis vyko) – Rusijoje jis jau pamirštas (ir tai jam pasisekė 😉 ). Jie nėra istorinės figūros, kūrusios istoriją, o greičiau isotriniai pakeleiviai, patekę į aplinkybes.
Net neabejoju, kad Čingischanas buvo iškilesnė asmenybė ir nusipelnė daugiau pagarbos, nei kokia aušrinė marija 😉 . Ir ne todėl, kad šioji nieko nenudobė…
Taškas-> manau, kad tokia Tečer bus atsimenama ir po poros šimtmečių. Bet keiks ją, ar garbins, priklausys nuo netolimos istorijos posūkių. Bušas, Gorbis ir Kolis jau ir dabar; kaip ir istorijos šalikelėje…
Na, jau ne – Gorbis tai istorijoj nebus užmirštas. Rusai neužmirš vien dėl to, kad iki jo imperija tik augo… Kaslink Vakarų – ko gero po kelių kartų bus veik nežinomas.
Geležinė ledi irgi.