Na, į sveikuolius, besimatinančius neperdirbta celiulioze vegetarišku maistu ir besimaudančiais lediniame vandenyje iki inkstų nekrozės aš žiūriu atlaidžiai (ką padarysi, jei žmogus vaikystėje iš lopšio žemyn galva iškrito), tačiau kai kada užeina noras suvalgyti ką nors ne tai kad sveiko, bet paprasto ir aiškaus. Užėjo tas noras ir šiandien, tai prisiminiau seną gerą vaikystės/paauglystės/jaunystės laikų receptą: pasipjaustai pomidorų, svogūnų galvų, svogūnų laiškų, užsibarstai druskos+pipirų, užmaišai grietinės ir NIAM-NAIM-NIAM.
Sėdžiu va bliūdą šito gėrio sukirtęs ir galvoju – o iš tikrųjų – ar labai jau daug mums realiai reikia, kad būtų GERAI. Tiesiog va taip be kažkokių fanaberijų sugebėtum pajusti, jog gyvenimas geras, kad nereikia kažko super-duper-ypatingo. Juk aibę problemų pasidarome patys, norėdami kažko, ko neįperkame/nepasiekiame/nesugebame. Gal vistik iš tikrųjų reikia suvokti, jog gyvenimas dažniausiai susideda ne vien iš vieno didelio TIKSLO, o ir iš aibės mažučių tikslų. To TIKSLO reikia, tačiau jis neturi užgožti tavęs. Ką mes neretai pamirštame.
Ar daug žmogui reikia?
Bal 26th, 2009 by grumlinas
Trūksta tik tada, jei ko nors nori. Ir atvirkščiai, visko užtenka tik tada, kai nieko nenori. O su turto dydžiu ar kokiomis kitomis galimybėmis tai nesusiję 😀
Beje, o į tą mišrainę agurkų nereikia? 😉
Agurkų po ranka nebuvo, tai ir neprireikė. Šiaip turbūt prisimeni, kad sovietmečiu tokios salotos valgyklose buvo labai populiarios – agurkai ARBA pomidorai+svogūnai su grietine
Valgyklose nedaug tevalgiau 🙂 Tik šaltibarščius buvau išmokęs valgyti – imi šaltibraščius ir stiklinę kefyro „ant dviejų“, supili kefyrą, truputį druskos – ir šaltibarščiai kaip pas svieto žmones 😀
O šitos mišrainės su svogūnų laiškais namie buvo gerai kotiruojamos 😉 Buvo net ir extreme versija – svogūnų laiškai su grietine 😀 Uošvijoj dar tokios nedrįstu pasidaryti, kam žmones šokiruoti?! 😀
Tai man brangioji pasakė, ką ji galvoja apie svogūnų valgymą 😉 O tokį ekstrymą mes kaime irgi valgydavome, nes iš kur kaime prieš 30 metų pomidorai vasaros pradžioje?
Kaime paprasti dalykai nekelia problemų – nėra, nevalgai 🙂
O svogūnų laiškus dažnas ir butuose ant palangės augindavo, mama turėjo specialiai padarytą vazoną per visą palangę. Toks pernešamas mini laiškų daržas 😀 Puikus būdas paskaninti mišraines ir šaltibarščius 🙂
Jo, vaikystėje būdavo super-duper-patiekalas: ant juodos duonos sviesto, svogūnų laiškų pjaustytų, druskos – fantastika! O laiškus tai slovikėliuose vandenyje pamerkę galvas užsiaugindavome.
Aš labai mėgstu pomidorus ir svogūnų galvas supjaustyti žiedais. Tada ant pomidoro dedi svogūno žiedus ir tada eina druska su pipirais. Gerai lenda kartu su juoda duona ir sviestu.
Šiaip gal Tikslas ar tikslai nėra blogai. Jie nužymi kryptį, kuria tu stengiesi judėti. Bėda tada, kai žmogus ant tiek tuo gyvena, kad pamiršta apie mažus kasdieninius džiaugsmus.
-› MariukasM – va, va – maži kasdieniai džiaugsmai turi mus lydėti kasdien. Nes kitaip, belaukdamas didžiojo DŽIAUGSMO, rizikuoji pamiršti, kas tai yra – džiaugtis 😉
O pomidorainio-svogūnainio receptas irgi geras – net seilę nurijau – reiks ryt užpirkti ingradientų 😉
->Grumlinas, dėl to pasipiktinimo „neperdirbta celulioze“, net nesvarsto galimybės, jog tai gal visgi veikia 🙂 .
Nesiūlau jokio pilno kurso; nesiūlau netgi standartinės 3 savaičių organizmo apvalymo ir mitybos vien vegetariniais produktais procedūros. Tesiūlau pabandyti bent 3-is paras misti vien tąja mišrainyte, kuri paties apibūdinta kaip „NIAM-NAIN-NIAM“, t.y. kaip visai pakenčiamas skanėstas. Vartoti reiks be jokios kavos ar kitų papildomų ingriediencijų; užsigėrimui vien vanduo. Fiksuojant savijautą ir organizmo būklę kas parą. Ir vertinant, remiantis bent jau savo fiziologijos žiniomis (antra para bus labai sunki).
Kaip bendras pavyzdys, čia kažkuriame laipsnyje tiktų ir citroeno hidrosistemos valymas 😉 . Lyg ir nereikalinga, bet veikia afigienai.
Spėju, kad po tokios vegetarinės monodietos atsiras bent miglotas supratimas, kaipgi žmogus, per 12val išgėręs 33 butelius alaus, tepripučia 1,5 promilės, ir dar po to sugeba važiuoti dviračiu, kas daug sudėtingiau, nei neapvirsti, vadelėjant 4-is ratus 😉 .
Kodinis žodis gūgle, turbūt, būtent „monodieta“.
-› proffanas – matai, organizmą gal ir galima išsivalyti vegetarine monodieta, tačiau mūsų klimatinėmis sąlygomis pastoviai vien silosu misti neišeina.
UPD. Tik va trečią dieną galvą laužau ir nu niekaip nesuprantu, kurio galo tą ušvalytą organizmą teršti 33 buteliais alaus? Nu?
Miasos užtenka porą sykių per savaitę, sakau kaip užkietėjusi kiaulienos fanė. 😉 Ypač daba, kai orai atšilo. Jo, žiemą be kokių sūdytų lašinių neišgyvensi, bet kai lauke +20 – visai nieko ir lengvesnis srėbalas.
Svogūnlaiškiai su grietine rulez, nereikia ten jokių agurkų, patys savaime veža. Niu, aš dar garšvų ar jaunų dobiliukų mėgstu prisidėt, ale čia jau mano asmeninis iškrypimas, arba, jei jau taip – mažas asmeninis džiaugsmas pakeliui į didesnį. 😉
-› Njaa – tu turi omenyje va šitą – http://lt.wikipedia.org/wiki/Garšva – garšvą? Katros jos sudedamosios dalys yra valgomos ir su kuo?
P.S. O koks tavo didesnis asmeninis džiaugsmas? 😉
Grumlinas ->; aš, kaip visada, vėluoju, bet aš nė nemaniau siūlyti teršti švarų organizmą 33 buteliais alaus 🙂 . Aš tenurodžiau exkolegos pavyzdį- kad atitinkamomis sąlygomis atitinkamas nuodas nėra toks jau baisus nuodas, kaip apie jį galvojama.
O ir aplamai bandžiau išsireikšti apie stereotipinio mąstymo (panašiai, kad šnapsas- blogai, žiniasklaida- blogai. Maximos nuolaidos- gerai) žalą, bet vėlgi neįstengiau tiksliau suformuluoti 🙂 .
Vegetarizmas irgi nebuvo ir nebus blogis, saikingas alkoholio vartojimas irgi niekada nieko išskyrus pliusus neatnešė (gal priminti Čerčilį ar Dali), „neperdirbama celiuliozė“ irgi buvo ir liks būtinas mitybos elementas, nes antraip, jos nešmieruojamos, žarnyno sienelės netruks pasidengti pluta, o to pasėkoje neužilgo pasitinka visokie vėžiai etc.
Žodžiu, aš tebandžiau pasakyti, kad pas tamstą jau nebe bajerio forma eina totalūs (kas, kad tik antraplaniai) pasmerkimai viskam, kas nesutampa su „o man bobutė sakė“ 😉 .
-› proffanas – na va, pagaliau išsiaiškinome, kas ten per istorija su tais 33 buteliais alaus, nes kai tu jau nebe bajerio forma pradėjai aiškint „Citrinos“ forume, kad vairuoti išgėrus yra gėris (sorry už kalambūrą), tai man kiek neramu pasidarė dėl jaunųjų forumo dalyvių, kuriems šitoks briedas gali būti labai įdomus ir priimtinas, nes pateisina kai kurias jų žmogiškąsias silpnybes.
Na, bet užteks apie liūdnus dalykus, pakalbėkim apie linksmus. Esu linkęs pritarti tau apie stereotipinio mąstymo žalą, kai kažkokie dalykai suabsoliutinami. Todėl ir rašiau, kad man nepatinka sveikuolių agresyviai propaguojama politika, kad visi, kas negraužia vien kopūstų ir nesimaudo eketėse, yra totalūs lūzeriai. Ar pats irgi manai, kad tik vegetaristinis gyvenimo būdas, sėdint eketėje, yra vienintelis teisingas? Tik būtų gerai, kad atsakytum į šį konkretų klausimą, o ne prigeneruotum eilinių blėnių, bandydamas man priskirti nepasakytus/neparašytus žodžius.
Nes baną „Citrinos“ forume buvai gavęs būtent už tai, kad, agitavai kitus važiuoti išgėrus, kas yra absoliučiai nepriimtina. Suprantu, kad tau verda kraujas kaip nors atsikeršyti už tai, bet tiek to – būk aukščiau niekingo keršto jausmo 😉
O šiaip – jei nori – važiuok kad ir įsikabinęs vairo – tai tavo bėda, bet neteršk kitų smegenų. Aš pats kai kada išgeriu, bet laikausi principo „žinoti: kada, kiek ir su kuo“ (o šnapsas ne visada yra blogai 😉 Kaip kad mėgstu daržoves (daug daržovių), bet vėlgi nesuabsoliutinu vegetaristinio maitinimosi būdo.
O dėl bobučių, žiniasklaidos ir maximos nuolaidų – bobučių nuomonė man perdaug nerūpi, aš pats labai mėgstu turėti savo nuomonę ir ją reikšti (pastebėjai, ania?); žiniasklaidos Lietuvoje realiai nebėra, o tik pagal klanų interesus orientuota purvasklaida, kuri manęs nebedomina; o maximos nuolaidos yra gėris, tik man jų retai teprireikia, nes aš perku tai, ko man reikia, o ne tai, kas su nuolaidomis