Taigi visai pamiršau, kad šiandien tipo Spaudos diena, kai prie ŽURNALISTŲ gali prisikilijuoti ir blogeriai.
Tai vat tokia mintis ir užgimė;
Popierinis laikraštis žymiau geriau už internetinį. Ypač, jei namuose baigėsi tualetinis popierius.
Gyvenimas – ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali
Geg 7th, 2009 by grumlinas
Taigi visai pamiršau, kad šiandien tipo Spaudos diena, kai prie ŽURNALISTŲ gali prisikilijuoti ir blogeriai.
Tai vat tokia mintis ir užgimė;
Popierinis laikraštis žymiau geriau už internetinį. Ypač, jei namuose baigėsi tualetinis popierius.
Nesenai su draugu diskutavome blogeriu siekimo prisiartinti prie zurnalistu tema. Manyciau, tai parodo Lietuvos zurnalistikos silpnuma – blogerio akreditavimas seime parodo baime pries laisvai plintama visuomenes (o ne visuomenes informavimo priemoniu) nuomone, nuomone, kurios neriboja zurnalistu autoritetu baime, kuri, motyvotai pagrista, bus ne maziau populiari negu musu spauda, televizija, kuri veikia pagal kitus desningumus. Tad man ne visai suprantama, kam listi ir gretintis prie gan nemaloniai kvepiancios oficialios visuomenes informavimo sistemos? Kam prarasti tas turimas laisves? Del skambaus vardo zurnalistas? Ar del zurnalisto neribotai isplestu teisiu? Tikrai Lietuvoje yra ir geru zurnalistu, bet kol kas bendros zurnalistika veikiancios tendencijos neatrodo visai patrauklios.
Na, mano nuomonė apie lietuviškus žurnalizdus tai b9tų žemiau grindų, bet pelės gali užprotestuoti, kad aš ten jas terlioju 😉
O dėl blogerių noro akredituotis ir pan – velnima jums, brangieji, savo dorą vardą teršti dar ir žurnalizdo pažymėjimu? Nes kai blogeriai pradeda pastoviai ir rimtai apie politiką rašyti – koks ten blogas, ten pasidaro agitacijos kampelis, kaip anksčiau būdavo gatvėse stendai su laikraščiais pasiskaitymui 😀
Aga, o oficialiai tai vadinama „mano nuomone“ ir nors tu ka 🙂
Na, aš savo nuomonę apie einamąjį politinį momentą išreiškiu (bet dabarjau gana retai, nes politika užkniso) pusiau ironiškai, nepretenduodamas į to, kuris žino, kaip turi gyventi Lietuva, laurus 😉
Kaip smagu, kad politika ne tik mane viena uzkniso 🙂
O „mano nuomone“ sindromas yra labai idomus: tipo – pasakiau „mano nuomone“, „mano blogas – ka noriu ta – rasau ir argumentuoti man nereikia, nepatinka – iseik, nekomentuok ir pan.“ Daug blogeriu ir siaip pilieciu toki turi. As irgi is dalia 🙂 Nors draugas stengiasi gydyti mane, bet ne visad pavyksta.
Kodel?
Tokia yra mano nuomone…
Ir ka tu jam padarysi?…