Aš žinau, kad šiais sunkmečio laikais aiškinti, kad „žinote, kitur yra dar blogiau“, nėra pats geriausias būdas pakelti nuotaiką ar pateisinti mūsų sunkią padėtį. Tačiau rekomenduoju pažiūrėtį šį trumpametražį Ferdinand Dimadura filmą, 2006 vasarį, 56tame tarptautiniame Berlyno filmų festivalyje nugalėjusį Trumpojo filmo konkurse tema MAISTAS, SKONIS IR ALKIS. Sudalyvavo 3600 filmų kūrėjų iš viso pasaulio, galutinei peržiūrai pateikti 32 filmai.
Peržiūrėję, pasistenkite įsiminti vieną skaičių, parodytą paskutiniuose filmo titruose.
Chicken a la Carte
Geg 13th, 2009 by grumlinas
košmaras :/
esu girdėjus, kad kai kuriuose restoranuose (ne mūsuose) yra baudos už nesuvalgytą maistą… turi viską suvalgyt, ką atnešė, ar įsidėjai.
Baisu, baisu…
Apskritai civilizuotam pasauly labai daug resursu svaistoma. Kad ir ta pati pepsi…
Vietoj to, kad imt maziau arba nereikalinga atiduot yra paprasciau viska ismest.
Kad mes nejaučiame saiko, akivaizdu. Tačiau vis dėlto, mano galva, pagrindinė žinutė čia yra ne tai, ar viską suvalgei.
-› Siesta, Eugenijus I., cgedas – turbūt šiuo filmu bandoma parodyti, kad egzistuoja du pasauliai: pertekliaus pasaulis ir trūkumo pasaulis. Jie greta, netgi susisiekia, tačiau pertekliaus pasaulis nelabai suka galvą dėl trūkumo pasaulio. Ir čia man galvon lenda šventvagiška mintis – o juk jei ne pertekliaus pasaulio atliekos – trūkumo pasauliui būtų dar didesnis trūkumas.
Vienžod, proga pamąstyti
Taip:) Sunku čia ką nors keliais žodžiais išsiaiškinti. Bet, manau, susišnekėjom.
8 mln mirusių nuo bado — ne per daug?
iš kitos pusės — vakarietiška ekonomika tokia iškreipta, kad mūsuose labiau apsimoka perteklių naikinti, nei atiduoti tiems, kam jis pagelvėtų.