Feed on
Posts
Comments
«
»

Būna dienų lyg tyčia… [2]

Geg 26th, 2009 by

Vakar su brangiausiąja apturėjome komišką situaciją, kai ji bandė neišeiti į darbą ir dar man turėjo pretenzijų. Pasijuokėme vakare, o ir skaitytojams buvo linksma. Šiandien viskas jau buvo lygtai ok. Kadangi brangiausioji su savo seseria išsiruošė į teatrą, tai aš ramiai grįžau namo. Atidarau duris, iš tualeto išlenda mažasis basetėlis (čia jo bunkeris dienos metu – saugus ir šiltas, o dar ir šiukšliadėžę galima išknisti). Užmetu akį link virtuvės ir matau, kad ant grindų bala. Mjooo, nenulaikė senas nabagas, susimyžo, tsakant. Tiek to, daug negaišdamas prikabinu pavadį, einam lauk pasivaikščioti. Pasivaikščiojom, pabendravom su kažkokiu tipo pudeliu, grįžtam. Einu virtuvėn tvarkos daryti. O ten – ne tai, kad balutė ar bala – ten beveik visos grindys po centimetro gylio vandeniu. Stoviu isižiojęs ir gimsta man galvoje geniali mintis – kad tiek primyžti – Kingas turėjo savaitę atsargas šlapimo pūslėje kaupti. Mjooo, aiškiai ne jo darbas. Įdomu tai, kad palangė ir visi ant jos esantys daiktai aptaškyti juodžemiu iš vazono, kuriame mes auginome prieskonines žoles. Tipo lietus per langą? Nugi nelijo šiandien, o ir langas uždarytas. Žiūriu kaip veršis į maliavotus vartus, o galvoje tuščia – visai kaip pas kokį seimūną… Nu kažkas neįtikėtino! Tik pakeliu akis viršun – o ten ant plastikinių dailylenčių, kuriomis apmuštos lubos, dar kabo išdavikiki vandens lašai. Na va, viskas aišku – kaimynė iš viršaus nutarė mūsų monotonišką gyvenimą paįvairinti.
Šiaip ta kaimynė toks fruktas įdomus. Kai dar buvo jaunesnė, ale vistiek jau pensijoje, tai savaitgaliais kokią devintą ryto pas ją rinkdavosi draugės ir, pritardamos akordeonu, dainuodavo visokias lietuviškas dainas. Įsivaizduokite – šeštadienio rytas, kai tavęs niekas neturėtų net judinti – ir staiga visu garsu: „Skiiiiiinsiuuuuuu rauuuuuudonąąąąąąąą roooooožęęęęęę“. Blemba ir tiek. Ačiū dievui, nukvako jinai, gal net to akordeono nebepakelia, o ir draugės matyt nebepajėgia atvažiuoti, tai ramu kelinti metai. Pagaliau išsimiegame savaitgaliais.
Ale aš čia užsinekėjau. Taigi, varau viršun, skambinu. Atidaro, žinote, tokia tipiška pensinykė (šiaip yra pensininkai, su kuriais normaliai galima bendrauti, ir pensinykai, kuriems viskas visados blogai ir nyku, o galvos pripiltos p(j)uvenų). Ir žiūri į mane tokiu žvilgsniu „Otaukočiareikia?“ Tai ir sakau (G) „Kaimynėle, supylėt mums virtuvę, negerai“. O ji (P) gieda: „Na negali būti“
(G): Gali, gali, einam pasižiūrėsit, jei ką
(P): Nu buvau išvažiavus, grįžau, kilimas truputį šlapias ir tiek
(G): O pas mane visos grindys šlapios. Ir dailylentės ant lubų šlapios. Jei pradės pelyti – teks remontuoti
(P); Nu jau nepykit, ar ką
(G); Nu pyk nepykęs, bet remontas neseniai darytas, tad mums labai jau nepatinka toks dalykas. Tai ką darom?
Žiūri ji į mane žvilgsniu tokiu nekaltai verksmingu, kaip kokis paksius per apkaltą, kad supratau: tu ją gali mediniu pjūklu pjauti, bet ji nesuvoks, kad kažkam ant galvos pridarė. Ir kad aš tuoj ant jos užbliausiu, kaip lepiordas jautį medžiodamas. Ar neduokdie, dojdu do rukoprikladstva, nes pensinykai suvokia tik tiesioginius veiksmus savo atžvilgiu. Tai mostelėjau ranka, pažadėjau, kad ateis mano brangiausioji šnekėtis, Ir grįžau namo. Juolab, kad laukė vandens sugraibymas nuo grindų, paįvairintas dujinės ir šaldytuvo stumdymais. Nusikaliau kaip kokis tarakonas, iš Kauno į Vilnių pėsčiom nuėjęs.
Tai vat tokia dienelės pabaiga.
Ale duoną vistiek kepti sudėjau. Bent nesveikos karštos duonos prisikirsiu ant tų nervų, vat!

Posted in Įdomu, glupstvos

7 Responses to “Būna dienų lyg tyčia… [2]”

  1. scania parašė:
    2009/05/26 19:19

    Ir dar pykdo, kad žiauriai pasielgti – paduoti į teismą, tarkim – sąžinė neleidžia… 🙂

  2. grumlinas parašė:
    2009/05/26 19:24

    Nu jooo… bo numirs dar iš susijaudinimo 🙁

  3. Eugenijus parašė:
    2009/05/26 19:41

    Reik apsidrausti buta 🙂 Kita vertsu tada turbut tos draudimo kompanijos is jos luptu tuos $?

  4. grumlinas parašė:
    2009/05/26 19:45

    Butas apdraustas. Matai, kol kas nuostolio jokio beveik kaip ir nėra, apart ištaškytų ant palangės žemių ir vandens ant grindų, tad reiks pasitarti su draudėja, ar ką daryti

  5. Adas parašė:
    2009/05/26 21:00

    Aš kartą žemyn per tris aukštus, o laiptinės siena šlapia buvo per keturis – su nevisai teisingai pajungta skalbimo mašina drabužius skalbiau.

  6. Siesta parašė:
    2009/05/26 22:33

    posakį „blemba ir tiek“ pasiskolinsiu kasdieniniam vartojimui 😀
    mes penktam aukšte gyvenam, kaimynai neužpila, bet kai rimčiau palyja, ar sniegas tirpsta, tai kartais laša per stogą koridoriuj…
    vienąkart netyčia išpylėm skalbiankę, bet kažkaip greitai ir operatyviai susėmėm. sėdėjom ausis suglaudę… bet turbūt kad nenuėjo iki kaimynų, nes niekas neatėjo…

  7. grumlinas parašė:
    2009/05/26 22:46

    -› Adas – o neigiamų pasekmių buvo? 😉

    -› Siesta – jei padeda dūšios pusiausvyrai stabilizuoti – tai ir naudok tą „blemba ir tiek“ 😉 Gal dar kada ką nors išgeneruosiu vertingai prasmingo 😀