Feed on
Posts
Comments
«
»

Obama Kaire: žodžiai, žodžiai, žodžiai…

Bir 5th, 2009 by

Šiuo metu musulmonai alpsta nuo Obamos kalbos Kairo universitete, kur jis pamalonino islamiškąjį pasaulį. Netgi dar įdomiau – kaip pasišnekėjome su dukra, musulmonai Obamą laiko muslmonu, nes jo tėvas buvo musulmonas. Tai, kad jis priklauso kažkokiai amerikietiškai krikščionių sektai – jų neįtikina. Tačiau jo kalba sukėlė ir daug pamąstymų, kuriuos radau viename straipsnyje.

Rusiškas vetimas: То была умная речь, прозвучавшая вчера из уст Обамы. Ее можно считать и мягкой, и беспощадной – в зависимости от пожеланий слушателей. А его слушателями были все мы. Он восхвалял ислам. Он любит ислам. Он восхищается исламом. Он любит христианство. И он восхищается Америкой. Знаете ли вы, что в Америке живет семь миллионов мусульман, что в каждом штате США есть мечети, что Марокко была первой страной, признавшей Соединенные Штаты, что мы обязаны бороться против стереотипных представлений о мусульманах точно так же, как мусульмане должны бороться против стереотипных представлений об Америке?

Angliškas originalas The Independant

Posted in politika

6 Responses to “Obama Kaire: žodžiai, žodžiai, žodžiai…”

  1. Eugenijus I. parašė:
    2009/06/05 10:34

    Jis bando susidraugaut su islamu 🙂 Manau protingas zingsnis.

  2. grumlinas parašė:
    2009/06/05 10:45

    Su islamu draugystės būti negali. Islamo koncepcija: jis turi dominuoti, kitos monoteistinės religijos tada pakenčiamos tiek, kiek jos paklūsta. Su politeizmu kiek sunkiau, bet įmanoma. Gi bedievystei/laisvamanybei/ateizmui vietos čia nėra.

  3. Eimantas parašė:
    2009/06/05 13:31

    ar negalima buvo to paties pasakyt apie krikščionybę taip prieš 500 metų?

  4. grumlinas parašė:
    2009/06/05 14:24

    -› Eimantas – taip, buvo galima, ir netgi baisiau – paimkime Lotynų Amerikos indėnų kultūrų totalinį sunaikinimą, kurį įvykdė ispanai Kristaus vardu. Arba Šiaurės Amerikos indėnų civilizacijų sunaikinimą, kurį įvykdė JAV jau XIX amžiuje, kai regis, Vakarų civilizacija jau pamažu modernėjo. Tik va tuo metu ir naikinimo priemonės buvo primityvesnės, ir pasaulis „tolimesnis“. Dabar gi globalizacija leidžia terorą ir naikinimą vykdyti greit ir efektyviai, o prie dabartinio žmonių tankio ir aukų nepalyginamai daugiau būtų.
    Šiuo požiūriu mes turime kryžiuočių fenomeną: kai Vakarų Europaijie jie yra garbingi riteriai, kurių pavyzdžiu (daugeliu aspektų) reiktų sekti, Rytų Europai bendrai ir mums atskirai jie yra galvažudžių šaika, su kuria mes kariavome porą šimtų metų
    Kitas dalykas – tai, kas vyko prieš 500 metų – jau istorija, kuri mūsų nebeliečia tiesiogiai, mes galime įvykiams tik pritarti/padūsauti/užjausti/pasipiktinti. Tuo tarpu reikia kur kas labiau rūpintis tuo, kas vyksta šiandien ir kas palies tave/tavo vaikus/tavo anūkus. Nebent laikytis pozicijos – „po manęs kad ir tvanas“ 😉

  5. Eimantas parašė:
    2009/06/05 19:56

    tad iš istorinės perspektyvos žiūrint, gal ir įmanoma su islamu sugyvent. Gal, tiesa, dar palaukt metų šimtą kitą.

  6. grumlinas parašė:
    2009/06/05 22:50

    -› Eimantas – na vat mes, kaip asmenybės ir neturime to šimtmečio-kito atsargoje… 🙁