2004ųjų pavasarį su Grumlienine sumąstėme pasižiūrėti garsiojo Nemuno potvynio, užtveriančio kelią į Rusnę.
Panašų bandymą vykdėme ir 2003iaisiais, tačiau kol susiruošėme, potvynis ir pasibaigė ;-) Taigi dabar, vos pamatę
televizoriuje reportažą iš Rusnės prieigų, tą patį savaitgalį sėdome į Amazonę ir pasileidome į Pamarį.
Vaizdas tikrai įspūdingas - ten, kur vasarą žaliuoja pievos, dabar buvo ledinė plynė su kur-ne-kur kyšančiais krūmais.
Abipus kelio - arba užtvindytas miškas, arba ledo laukai. Visi šoniniai keliukai - po vandeniu. Brrr, vien pagalvojus,
jei nuslystum nuo kelio pylimo :-(
Prieš pat Rusnės tiltą užtvindyta kelio atkarpa - gal koks pora-trejetas šimtų metrų. Toje vietoje iš abiejų pusių
stovi eilutės mašinų ir kantriai laukia, kol traktoriai "Belarus" su priekabomis jas perveš per tą balą.
Pagal "Belarus'o" ratų apsėmimą nutariau, jog vistik garsioji Citroën hidraulinė pakaba net paaukštintam režime
nebūtų pakankama tai kliūčiai įveikti. Į kitą pusę nesikėlėme, nes ilgos mašinų eilės iš abiejų pusių nekelėlė jokio
noro beprasmiam stovėjimui, o ir užimti kaškieno tikrai reikalingą vietą nėra gerai
Pasmaksoję į renginį, pasukome atgal. Grįžome Panemuniais, pro Rambyno kalną. Jis gražiai aptvarkytas, gana
nemažai atvažiavusių pabūti gamtoje mašinų iš įvairių Lietuvos vietų. Labai įspūdingai nuo kalno viršaus atrodo
ledais užgrūstas Nemuno slėnis, kur matosi ir Lietuvos, ir Rusijos pusės.
Važiujant pačia Panemune, buvo matyti Nemunas, užgrūstas ledais.