1948 metais, panaudojant 2CV variklį, Citroën sukūrė nediduką universalų automobilį, pakartojantį TUB koncepciją. Deja, pagaminus du prototipus, į seriją buvo paleistas 2CV AZU 250 Camionette, kuris buvo ir ilgesnis už Type G, ir mažiau erdvus – matyt, ekonomiškai labiau apsimokėjo panaudoti 2CV važiuoklės ir kėbulo dalis. Tačiau Type G idėjos buvo įgyvendintos didesniame universaliame automobilyje Type H.
Citroënët puslapis apie Type G
Wikipedia straipsnis apie Type G
Citroën Type G galerija
bjauresnio automobilio noredamas nesugalvosi.
Tai kad estetika čia nebuvo labai rūpinamasi – FUNKCIONALUMAS visų pirma. O funkcionalumas šito tipo awto dažnai svarbiau už dzindziliukus ir mėlynas neonkes 😉
Kas ten minėjo bjauriausią? Fiato multiplą pamiršom?! 😀
O šitas – kirviu padarytas, taip. Bet vis ne vovlo 740 🙂
1948 – iki eurobox’ų dar marios laiko; o čia grožio ir nesiekta – bet kažkokios proporcijos ir charakteris yra. Talentingi žmonės kūrė, įdėjo šilumos net ir į išvaizdą, kuri nebuvo būtina 🙂
O man patinka. Puikus dizainas. Tiems laikams superduperultramodernus. Su niekuo (gal tik su H Type) nesumaišysi. Norėčiau tokią igyti ir vėžintis Lietuvos keliais 🙂
Taip, dizainas unikalus, kas turi išliekamąją vertę.
Ir vėl ranką „pridėjo“ genialieji A. Lefebvre ir F.Bertoni. Andre, būdamas aviacijos inžinieriumi, visą laiką akies krašteliu sekė aviacijos pramonės naujienas. Taigi G ir H modeių gofruotos panelės nužiūrėtos iš…Junkers JU52.
-> voldemaras – na ir gofruota skarda žymiai tvirtesnė, tad jos plonesnės užtenka – ekonomika turi būti ekonomiškla 😉