Dabartiniu metu Vilniuje per Nerį nutiesta nemažai tiltų. Prisimenu tuos , hmmm, snus laikus, kai jų tebuvo trys: Žvėryno, Žaliasis ir Žirmūnų. Šiaip Žirmūnų tiltas, nutiestas 1966aisiais, t.y. jau mano gyvenimo Vilniuje metu, tačiau tuomet tokia informacija man visiškai nerūpėjo. Paskui, 1969aisiais, mums jau gyvenant Raudonosios Armijos (dabar Savanorių) prospekte, buvo nutiestas Lazdynų tiltas. Prisimenu, kaip tėvai kalbėjo, jog už miesto statomas kaip ir naujas miestas ir ten žmonės gauna naujus gražius butus. Neilgai trukus, ~1973iuosius ir mes persikėlėme į Karoliniškes, vieną iš pačių pirmųjų namų, kai autobuso galinė stotelė buvo dabartinio troleibusų žiedo papėdėje esančioje aikštelėje, o kelias į Karoliniškes vedė į kalniuką (dabar apaugusį medžiais) tiesiai iš tos aikštelės.
Na bet nukrypome nuo temos. Taigi, norėjau papasakoti apie tokį unikalų ir nematytą dalyką, kaip pontoniniai pėsčiųjų tiltai per Nerį. Kiek siekia mano atmintis, jų buvo du: dabartinio Karaliaus Mindaugo tilto vietoje ir dabartinio pėsčiųjų tilto iš Žvėryno į Vingio parką vietoje. Žiemai jie buvo išardomi, o pavasarį kareiviai juos vėl sumontuodavo.
Su „Baltuoju“ pontoniniu tiltu yra susijusi tragedija: 1975ųjų pavsarį jis buvo nutiestas per Nerį, bet nebuvo baigtas sutvirtinti, tad po darbo buvo pastatyti užtvarai ir uždėti įspėjamieji užrašai. Tai buvo balandžio 13 dieną ir Sporto rūmuose vyko socialistinių šalių atlikėjų estradinis koncertas. Pasibaigus koncertui, žmonės plūstelėjo lauk ir kai kuriems buvo arčiau eiti link Katedros (tuomet Gedimino) aikštės per tą tiltą, nei per Žaliąjį tiltą. Tad iš pradžių po vieną, po du jie pasileido per nebaigtą tiltą, iš paskos pradėjo eiti daugiau, numėtę aptvarus ir užrašus. Kai per tiltą pradėjo eiti minia, nesutvirtintas tiltas neišlaikė, atitrūkko nuo vieno kranto, pradėjo suktis apie užtvirtintą galą ir, draskomas srovės, pabiro gabalais. Žmonės slydo ir krito į šaltą vandenį, kažkiek jų paskendo. Nebeatsimenu tiksliai, bet lygtai tuometinėse „Vakarinėse naujienose“ buvo trumpa žinutė, kad sugriuvus nebaigtam pontoniniam tiltui, paskendo vienas žmogus. Kaip teigė liežuvių telegrafas, kitą dieną milicijoje buvo bent 20 pareiškimų apie negrįžusius artimuosius. Kaip buvo iš tikrųjų – niekur nepavyko rasti patikimos informacijos. Šiame „nuotykyje“ sudalyvavo ir pora mano klasiokų, kuriems „pasisekė“ išsimaudyti tik iki kelių. Jie pasakojo apie tragikomišką vaizdelį, kai ant pusiau nuskendusio pontono stovėjo jaunas vyriškis, išskleidęs lietsargį, ir ramiai rūkė cigaretę. Nežinau, kiek čia tos teisybės, bet gelbėjimo operacijoje, kuri prasidėjo jau gerokai po įvykių, dalyvavo TSRS VRM kariškiai iš netoli buvusių kareivinių, ir jie tikrai traukė žmones iš ledinio vandens – ligoninės po to buvo pilnos plaučių uždegimą gavusių žmonių.
Po šito įvykio pontoninių tiltų eksploatacija Vilniuje buvo nutraukta ir miestas ilgam liko be patogaus susisiekimo.
Na o su „Vilgio parko“ tiltu man susiję tik labai malonūs prisiminimai. Tuomet mes dar gyvenome LTSR MA Aspirantų bendrabutyje prie dabartinės M.Mažvydo bibliotekos, kur pro langą aš stebėdavau Lukiškių kalėjimo gyvenimą (tvoros dar nebuvo tokios aukštos) ir dabartinio Aukščiausiojo teismo statybą. Savaitgaliais eidavome pasivaikščioti į Vingio parką – pro tuometinį Jaunimo stadioną, per Žvėryno tiltą ir gatve link Neries. Tada pereidavome pontoniniu tiltu į kitą Neries krantą, pasikeldavome į kalnelį link vadinamojo „Vaikų geležinkelio“. Taip, taip, Vingio parke buvo maždaug kokio pusantro kilometro ilgio geležinkelio atkarpa, kuria kursavo lokomotyvas su kokiais trim vagonais. Visą tą reikalą aptarnavo vaikai iš Pionerių ir moksleivių rūmuose prie Gedimino kalno (sugriauti, statant natūralaus dydžio Valdovų rūmų maketą) veikusio jaunųjų geležinkeliečių būrelio. O gal jie veikė tuometiniuose Geežinkeliečių kultūros rūmuose esančiame būrelyje? Na bet ne tai svarbu. Lokomotyvą valdė, visus techninius darbus dirbo, bilietus pardavinėjo uniformuoti vaikai. Įtariu, dabartiniais vaikų iniciatyvos kastravimo vardan mitinės vaikų apsaugos nuo pasaulio įvykių laikais, jiems nebūtų leista net prisiliesti prie lokomotyvo, o tuo metu vienas klasiokas (kokioje 6 ar 7 kasėje) išdidžiai pasakodavo, kaip jie kartu su geležinkelio meistrais sutvarkė kažkokią problemą lokomotyvo dyzelyje ar remontavo ekeltros įrangą.
Tai va, kai kada pravažiuodavome tuo traukiniu, o kai kada eidavome į Vingio parko atrakcionus (jie buvo įsikūrę keliose vietose) papramogauti.
Dar vienas dalykas, jau nebežinomas jaunesniems vilniečiams – tai keleiviniai keltai per Nerį. Vaikystėje man tokiu yra tekę pasinaudoti tik kartą, keliantis iš vieno Neries kranto į kitą ties Valakampiais. Žinau, kad panašus keltas buvo ir dabartinės Šilo tilto vietoje, o taip pat ir to nelaimingojo pontoninio tilto vietoje, iki jį nutiesiant. Pastarojo nuotraukoje labai gerai matosi tokių keltų konstrukcija – du korpusai-valtys, sujungti keleivine platforma. Dar vieno kelto pėdsakai – laiptai link Neries ir prieplaukų likučiai matomi truputį žemiau pasroviui ties Žaliuoju tiltu. Įtariu, kad panašus keltas galėjo būti ir pontoninio tilto į Vingio parką vietoje, bet tuo tikras nesu. 8ame dešimtmetyje tie keltai buvo likviduoti.
Keleiviniai keltai buvo be variklių – pritvirtinti prie trosų, jie plaukdavo per upę, varomi srovės, kurią didžiuliu vairu reikamu kampu sumaniai nukreipdavo keltininkas.
O jei norite pajusti kėlimosi keltu egzotiką, tai dar yra galimybė tą padaryti dviejose vietose: Vilkijoje ir Čiobiškyje. Kaip sykis pernai kėlėmės per Nerį ties Čiobiškiu, įspūdžiai labai įdomūs. Kelte telpa pora automobilių, kaina 10LT/auto. Kažkaip magiškai veikia pro kelto grindų tarpus matomas tekantis upės vanduo… Šiemet planuoju pratestuoti ir Vilkijos keltą per Nemuną.
Už tiltų nuotraukas dėkingas forumui miestai.net – pasirodo, su reikalinga fotografine medžiaga visai liūdna.
Šiek tiek pontoninių tiltų ir keltų nuotraukų
Labai įdomu, gaila, kad foto mažoka. O juk namie pas daugelį yra to laikmečio ir jos pradings. Kiek pamenu tais pačiais metais, kai įvyko nelaimė su pontoniniu tiltu buvo ir traukinio Vilnius – Kaunas avarija ties Žasliais.
-> Taškas – na taip, yra tų fotkių pas senus žmones, bet kad jos neprieinamos
Reiks kada pradėti peržiūrinėti kadaise kasmet leistą „Lietuvos fotografija“ almanachą – gal ką iškrapštysiu dokumentiškai prasmingo, nes daugumoje ten menas 🙁
Apie pontoninį tiltą, kuris nuplaukė – labai gerai atsimenu tą įvykį. Tada buvo šnekama apie 15-17 žuvusių. Kelis ištraukė narai, vieną už kojos ištraukė spiningautojas ties Vingio parku, tačiau daugiausia negyvėlių ištraukta žemiau Vilniaus ŠEC (tos kur Savanorių prospekte) ties mėsos kombinatu – ten Neris buvo pertverta metaliniu tinklu, kuriame dauguma skenduolių ir užkliuvo. O mes tuo metu trylikamečiai Žirmūnų bachūriukai važiavome prie Žaliojo tilto, kur dirbo narų brigada.
Vienas keltų buvo kiek žemiau dabartinės Žirmūnų gimnazijos (buvusi 7 vidurinė, kur mokiausi, puikiai matydavosi pro kai kurių klasių langus). Reisas į vieną pusę kainuodavo 2 kapeikas, va tik mažvaikių be tėvų ten neįleisdavo. Taip kad Sutkaus komentaras apie vietą yra neteisingas – kelto vieta buvo gerokai aukščiau – jei kilti Žirmūnų gatve nuo Šilo tilto, tai ta vieta būtų jau užkilus ant kalno, maždaug ties šviesoforu (jei keliauti tiesiai Neries link)
-> Andu – na taip, tada tie 20 dingusiųjų yra daugmaž teisybė
wow, man tai didziausia naujiena apie ta vaiku gelezinkeli. Net nebuciau patikejes dar… Velnias, kokiu idomiu dalyku tada buvo ;]
-> Justinas – ne, ne, nebuvo, čia yra gryna sovietinė propaganda 😉 Pasiutusiai gaila, kad laukinė rinka sunaikino šitą nepelningą dalyką
Aha, svolačiai laisvarinkiai atsatė karių kapines. Galėjo ir toliau vaikučiai sau traukinukais ant kaulų važinėti.
-> Maumaz – nu, nu, kokie ir kada čia karių kapai po siauruoju geležinkeliu buvo? Čia rimtai, jei ką – nieko nesu apie tai girdėjęs
Kad besimnokydamas 21oje vidurinėje laksčiau stadione, įrengtame ant buvusių kapinių, ir kad mudviejų su Indraja_rrt namai ant tų kapinių ribos stovi – tą tai žinau
Čia tiesiog buvo mano reakcija į tavo pastebėjimą apie laukinę rinką. Vaikų geležinkelio vaikų aš jau nepamenu, vadinasi, jis nunyko dar sovietmečiu. Atrakcionus ant karių kapų – pamenu.
Vaikų geležinkelis buvo, dar mano brolio laikais (už mane vyresnis 14 m.), toj alėjoj-„gatvėj“, kuri eina palei upę ir kuria dabar automobiliai neretai važinėja. O Pirmo ir Antro PK kapinės – kur atrakcionai palei Čiurlionio gatvę, juos gerai pamenu 🙁
Per vasaros atostogas dirbdavome tame geležinkelyje…. Išduodavo uniformą, vėlevėles, pardavinėdavome bilietus, traukinį sutikdavome ir išlydėdavome. Čia kokioj 6-ojoje klasėje. Berods mėnesį, net atlyginimą gaudavome. Per išeigines daug žmonių būdavo, kitom – važinėdavo tuščias.
Geras, ačiū, labai įdomi informacija, ypač apie keltus. Tiesa, kažkada teko skaityti, kad pontoninio tilto žuvusių skaičius buvęs didesniu – iki pusšimčio žmonių, bet tiesiog tokie buvo laikai, kad visi duomenys būdavo mažinami visais įmanomais būdais. Gandai, kurie sklido vėlesniais metais, buvo apie 100, 150, 200 žuvusių ir panašiai, bet tai jau vargu, ar tiesa.
-> Rokiškis – įtariu, kad faktai apie tikrąjį žuvusiųjų skaičų nugulė kažkur su grifu „Visiškai slaptai“
Atsimink, kad tada Vilnius buvo kitoks – 1977 metų vasarą mus vežė į kolūkį į Buivydiškes – miestas toje pusėje baigėsi ties Spaudos rūmais, ten kur dabar Viršuliškės buvo vien laukai, o jau 1979 metais aš važiuodavau į Viršuliškes vienos „širdies žaizdos kruvinosios“ lankyti.
Taigi, pontoninį tiltą pasiekė ne tiek jau daug žmonių – dalis patraukė Žirmūnų ar Kalvarijų turgaus link, dar dalis nuėjo Žvejų gatve link VCUP („naujojo univermago“) link – per tiltą ėjo tik tie, kam reikėjo patekti į troleibuso stoteles Katedros aikštėje ar Kosciuškos g. (prie karinės komendatūros). O ir tiltas atitrūko kai ant jo susirinko apie 250-350 žmonių, ir ne visi sukrito į vandenį. Kaimyninio kiemo bachūrai žvengdami pasakojo apie vieną tipą, kuris plaukė įsikandęs portfelį… Vienžo žuvusių tiesiog negalėjo būti labai daug – nepamiršk to, kad tai buvo pėsčiųjų tiltas, be to dar kabojo eismą draudžiantys ženklai – ne visi išdrįso žengti ant tilto (o jei pagaus?)
Draudžiantys ženklai statomiems objektams tais laikais nieko nereiškė, skirtingai, nei dabar. Vilniaus gyventojų skaičius su tuo nesusijęs. Sunkiai persišaldžiusių kiekis buvo padidėjęs, kiek atsimenu ką teko skaityt apie statistikas, ne 250-300, o keliais tūkstančiais. Taigi, pagal tą skaičių būtų galima spėti. Kita vertus, viskas visvien lieka spėlionėmis, kol kas nors neiškasė kokių nors kompartijai skirtų ataskaitų, o ir su šiomis neaišku, kaip būtų – pakazūcha tuo metu buvo tapus fenomenaliu reiškiniu.
-> Rokiškis – tai vat, kad ir kompartija ne visada viską tiksliai žinojo, tokie ČP buvo KGB prerogatyva – „ar ne diversija?“ Aišku, galėjo būti koks nors labai riboto naudojimo cirkuliaras, bet turbūt jau viskas pliumptelėjo užmiršties upėn
Beje, Komsomolkė kažkada apie tai rašė didelį straipsnį. Kaip ir apie „daktarų lėktuvo“ katastrofą. Bet seniai tai jau buvo.
Dar apie keltus. Mano minėtas keltas seniai sunykęs, bet gal yra išlikę laiptai link buvusios prieplaukos ties Žirmūnų g. 35 namo galu – Žirmūnų pusėje tikrai aukšti krantai…
Kai buvo pastatytas Valakampių tiltas, viena mėgstamų Žirmūnų berniokų pramogų tapo perėjimas į kitą Neries pusę tuščiavidurių tilto sijų vidum, tai buvo toks savotiškas priėmimo į „tikrų bachūrų“ klubą ritualas. Jei išdrįsai pereiti – vadinasi jau gali eiti su chebra į Šeškinės dykvietes, kur dabar statomo stadiono apylinkėse vykdavo motokroso varžybos, o kelias pirmyn ėjo per „Dzeržinkos“ (Dzeržinskio gatvės – dabar Kalvarijų), amžino Žirmūnų priešo teritoriją, kur peštynės – neišvengiamos. Su tokiu „perėjūnu“ galima drąsiai varyti dviračiais kur nors į Baltupius ar Jeruzalę žvejoti, ar į Verkių miškus „ragatkėmis“ medžioti laukinių karvelių
-> Andu – panaši perėjimo per Lazdynų tilto sijas ceremonija lygtai buvo ir „Krasnuchos“ bachūrų tarpe
-> Maumaz – nu va, aš apie Joną, t.y. apie vaikų geležinkelį, pats apie sijoną, t.y. visai kitus atrakcionus. Kad sovietmečiu nebuvo pagarbos kapinėms (ypač svetimų karių) ir kitam religiniam „balastui“ – faktas. Iš kitos pusės – pasižiūrėk į augančią naują kovingąją Profesionalių Ateistų™ kartą tipo http://www.kleckas.lt/blog/ – jų valia būtų – bažnyčias su žeme sulygintų, po griuvėsiais kunigus kartu su savo tėvais, į bažnyčias einančiais, palaidodami.
O dėl „Komsomolkės“ irgi kažką prisimenu, bet kad jie neturi tuos laikus siekiančio skaitmeninio archyvo. Juk buvo ir pranešimas apie turistinio autobuso katastrofą Jugoslavijoje, kur žuvo nemažai gydytojų iš Lietuvos
Kaip tu smagiai mane interpretuoji, net pradeda nervas imti. Jei įsiskaitytum įdėmiau, į tai ką rašau, žinotum, jog daugiau nei pusė mano draugų – tikintys, katalikai.
-> m aka buržujus – nesnervyk, karma suges 😉 Matai, tavo nuosekli antikrikščioniška agitacija, prisidengiant kovos su katalikų bažnyčios (nors panašu, kad pats neskiri krikščionių apskritai ir katalikų konkrečiai) pedofilija skraiste, man daro nemalonų įspūdį. Derėtų suvokti, kad žmogus (bet kuris!) yra tol nekaltas, kol teismas neįrodė jo kaltės. Pats gi apsiėmei teisti katalikų bažnyčią savo teismu remdamasis vien purvasklaida.
Esu nekart rašęs – esu laisvamanis, tačiau nemėgstu ekstremistų anei iš vienos pusės. Vienodai.
Tai ne antikrikščioniška agitacija, tai paprasčiausias noras, kad:
* Nusikaltėliai Bažnyčioje būtų traktuojami taip pat, kaip gatvės nusikaltėliai. Pasakysi, kad jie traktuojami vienodai? Kiek kunigų išvengė elementaraus sulaikymo dėl įvairių nusikaltimų (ne vien pedofilijos) tik dėl to, jog jie kunigai?
* Elementarus noras, kad sekuliarioje valstybėje vienai iš religijų nebūtų skiriama tiek dėmesio ir tiek pinigų. Prisiminkime jaunimo dienas, kurioms šiuo sunkiu mūsų valstybei metu buvo skirta 300 tūkst. Lt. Tik dėl to, kad Bačkis gražiai paprašė.
* Mažiau įstatymų, nurodymų ir leidimų, priimamų remiantis šventu raštu, Jėzumi ar kitokiomis legendomis.
* Ir t.t.
-> m – matai, „Свято место пусто не бывает“ („Šventa vieta tušia nebūna“) – iš Europos kultūros vardan tiesą-pasakius-nelabai-žinau-vardan-ko išmetus krikščionybę, gavome tuštumą, kuri bus užpildyta sektomis, o vėliau islamu. Tai yra ojektyvi realybė, su kuria nepasiginčysi, nes procesas jau vyksta.
Kitas dalykas – nedera atimti iš žmonių vieno seno tikėjimo, neduodant jiems naujo, žymiai galingesnio, nes bus blogai su visuomenine sąmone. Albanišksis agresyviai ateistinis socializmas tą aiškiai parodė
* kunigais į nosį man baksnoti nereikia – kiek policininkų, politikierių ir šiaip biznierių bei jų giminių-kompanjonų-draugelių išvengė to paties?
* sekuliarioje valstybėje taip turėtų būti. Deja, kol priesaikoje matau žodžius „Ir tepadeda man Dievas“ – valstybė nėra sekuliari. Iš to ir išplaukia natūrali dominuojančios religijos įtaka. Nepatinka? Kovok, kad ta frazė būtų pašalinta iš priesaikos teksto, o ne copy-paste+bla-blabla apie kunigus-pedofilus
* nepagavau minties, kuris iš mūsų įstatymų pagrįstas Biblija? Gal net atvirkščiai – jie visi antibiblijiniai, nes Biblija sako: „Akis už akį, dantis už dantį“. Deja, mūsų įstatymai kol kas žymiai labiau gina nusikaltėlius, nei jų aukas
* kaslink Jėzaus – tu įsitikinęs, kad jis yra legenda?
1. Aš nesiūlau naikinti krikščionybės. Aš siūlau malšinti, riboti ir visiškai pertvarkyti baisiausią instituciją – Bažnyčią su Vatikano štabu.
2. Kaip istoriniu asmenimi, Jėzumi, aš tikiu. Tik ne tokiu, koks pavaizduotas Biblijoje.
3. „copy-paste+bla-blabla“. Tai parodo tavo požiūrį į mane. Daugiau neturiu, ką pasakyti. Maldaujamai atsiprašau, kad bandau apginti savo nuomonę ir tiesas.
Mano mama irgi ėjo iš to koncerto ir buvo iš tų laimingųjų, kurie persikėlė be problemų. Jį pasakojo, kad žuvusių buvo tikrai daugiau nei vienas.
-> Valentina – pasisekė jūsų šeimai. Čia rimtai.
-> m aka buržujus
1. Malšinami maištai, neramumai, riaušės, ne institucijos. Bažnyčia Vakaruose, priklausomai nuo šalies, daugiau ar mažiau atribota nuo valstybės; katalikiškuose Rytuose ji kol kas išlaikė šiokią tokią įtaką, bet IMHO ta įtaka daugiau iliuzorinė ir po 20-30 metų jos iš esmės neliks – demografija tą išspręs. Ką reiškia „visiškai pertvarkyti“? Rytoj pat atšaukti celibatą, leisti kunigams ženytis ir turėti vaikų? Ar žinai, ką reikškia istorinė sąvoka „попадьи дети“ („popienių vaikai“) – popų našlių bei popų, kurie neturėjo jokio turto, vaikų problemos? Ar įsivaizduoji susiklosčiusio visuomenės mentaliteto keitimą? Tas procesas link celibato panaikinimo bei kunigų integravimosi į visuomenę vyksta, ir tas ypač aktyvu Lotynų Amerikoje, kur socialinės ir politinės problemos bažnyčią stato prieš klausimą: „Su kuo jūs, kulto tarnautojai?“
2. Iš Biblijos mes labai mažai težinome, koks iš tikrųjų buvo vienos iš daugelio tuo metu veikusių judėjų sektos, vadovautos Jono Krikštytojo, vienas iš svarbiausių asmenų Jėzus Nazarietis. Užtai mes turime idealizuotą jo portretą, pateiktą tų, kuriems jis buvo vėliava, atvedusi juos į pasaulinio masto pergalę. Legendos? Iš kur mes žinome, kiek čia tiesos, kiek čia legendos? Paimk kad ir mūsų kunigaikščius Mindaugą ar Vytautą – kiek pasakojimuose apie juos tiesos ir kiek mito? Ir šiandien pasaulis pilnas sektų, kurios generuoja pusiau tiesas-pusiau mitus ateičiai.
3. Taip, tai parodo tam tikrą mano požiūrį tiek į tavo atkakliai naudojamą sąvoką „popiežius Ratzingeris“, tiek į nesuvokimą, kokioje sudėtingoje situacijoje yra popiežius Benediktas XVI – kunigų pedofilija tėra viena iš paviršutinių problemėlių, kur kas grėsmingesnė yra katalikybės erozija, kuri ir privers katalikų Bažnyčią reformuotis. O ne vienas iš skandalų, kurių pilna katalikybės istorija. Agresyvus mosikavimas kunigų pedofilijos skandalu, lyg mes apie tai nežinotume ir lyg jis nuspręstų Bažnyčios ateitį, parodo tavųjų rašinėlių bla-bla lygmenį.
Priešus reikia gerbti ir įvertinti, kitaip gali būti „surprise!“ Ir, kaip minėjau, pats esi greitas teisti be jokių tam įgaliojimų. Kas atleistina propagandistui ant bačkos, tas neatleistina žmogui, bandančiam iš propagandinio jovalo, besiliejančio iš visų pusių, susidaryti savo nuomonę ir susidėlioti tiesas.
Sorry, jei įžeidžiau – turiu negerą įprotį žewriai ironizuoti 🙁
Niekada negerbsiu ir nevertinsiu žmonių, susijusių su pedofilija. Turiu tam savų stiprių priežasčių.
Apie įsižeidimą negalvoju, nes kaip ir sakiau anksčiau – tu esi visiškai panašus į mane (arba aš į tave, kaip kam patogiau sakyti), tik kad suaugęs ir „suaugėliškiau mąstantis“. Bet visiškai toks pats.
„Šiemet planuoju pratestuoti ir Vilkijos keltą per Nemuną.“ Jau galima testuoti, 2 diena kaip darbo vietoj stovi.
-> Vytautas – ačiū už info 🙂
-> Rytis – o gerazzz – tai kuriais maždaug metais taip dar buvo?
77-aisiais, gal net anksčiau – 75-aisiais. Teisingai kažkas čia rašė – traukinukas buvo uždarytas dar sovietiniais laikais, buvo likę tik pabėgiai. Rentabilumas turbūt tada irgi svarbu buvo… Kažkur internete net traukinuko nuotrauką mačiau, gal kažkokiame tinklapy apie traukinius.
Jei rusiškai razuminat, tai čia smulkus geležinkelio aprašymas. Sekančiam puslapy foto. Gal ir aš ten esu, nors nerandu savęs, tai gal ne ta pamaina:))
http://www.dzd-ussr.ru/towns/vilnius/index.html
-> Rytis – rusiškai šprechiname;) ačiū už nuorodą
Dar pamenu, jog Valakampių keltas keldavo nuo turbazės(dabar vienuolynas), o veždavo iki turbazės 33 autobusas.
Kairiame krante dar tebestovi mano galva kelto stulpas.
…geleinkelį mylėjo Stalinas. Net geležinkelininkų neėmė į karą. Stalinoidai nunyko, dingo ir meilė geležinkeliui.
-> troy – užtai ėmė į Geležinkelių kariuomenę. In Wilno, prie ex-Kolūkinio turgelio, kur dabar pasieniečiai, jų kareivinės buvo
[…] daug žmonių, tikslus aukų skaičius nežinomas Net nupurtė prisiminus… Kažkada rašiau apie Vilniaus pontoninius tiltus, o adbar ir Wikipedijoje yra […]