Pastovesni mano tinklaraščio skaitytojai turbūt pastebėjo, kad jame ganėtinai dažnai minima Švėkšna. Šis miestelis mano biografijoje suvaidino tam tikrą (ir tik pozityvų) vaidmenį, tad aš jaučiu jam simpatiją. O ir iki šiol jame vis apsilankau įvairiomis progomis.
Vienas iš svarbesnių miestelio architektūrinių objektų yra neogotikinė Šv.apaštalo Jokūbo bažnyčia, pastatyta 1905 metais.
Apie pačią bažnyčią detaliau galima pasiskaityti kad ir Wikipedijoje, man gi ji primena kelis dalykus:
a) kadaise močiutė (mano mamos mama) be jokių diskusijų joje pakrikštydavo į kaimą atvežtus anūkus. Man čia kliuvo garbingas Jokūbo vardas, įamžinantis senelio atminimą;
b) kai kalbama apie religiją, aš visuomet sakau, kad mano religingumas yra maždaug 1% dydžio – ta prasme, aš manau, jog Jėzus Kristus buvo istorinė asmenybė, bet vėliau apaugo mitais; galbūt tai susiję su tuo, kad kadaise, būdamas kelių metų, per mišias šioje bažnyčioje aš uždainavau, „padėdamas“ mišias laikančiam kunigui, tad vargšė močiutė turėjo bėgte bėgti iš bažnyčios, neapsitverdama iš gėdos; daugiau ji manęs į pamaldas nebeimdavo, tad ir užaugau laisvamanis 😉 ;
c) man ši bažnyčia visda yra grožio pavyzdys; nesvarbu, kad neogotika etc.itd. – ji man asmeniškai yra gražiausia; galbūt todėl, kad joje esantys puikūs vitražai (kurių dalis yra pakeista/atnaujinta) visada užburdavo mane.
Tad šį kartą trumpai pristatysiu šios bažnyčios (kad ir ne visus) vitražus, o apie pačią bažnyčią ir kitas Švėkšnos grožybes kada parašysiu atskirai. Nuotraukos darytos „per kelis kartus“ porą metų – gana sudėtinga gauti pakenčiamos kokybės vaizdus, nenaudojant stovo, tad jau prabačykit už foto-kokybę, bet suprasti, kas pavaizduota, ir įvertinti grožį galima.
Dešiniosios pusės nuo įėjimo vitražai
Kairiosios pusės nuo įėjimo vitražai
Šv.Jokūbo koplyčioje įdėtas vitražas, menantis Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų, jame pavaizduotas Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras ir Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis.
Švč.Mergelės Marijos koplyčioje įrengti vitražai, kuriuose Žemaičių Kalvarijos ir Šiluvos Dievo Motinos Marijos paveikslai, taip pat Apreiškimas Marijai, Kristaus gimimas, Marijos vainikavimas danguje, Kristus ir Marija su kūdikėliu ir kiti.
Virš pagrindinio altoriaus įrengti du vitražai (kurių niekaip nepavyksta nufotografuoti 🙁 )
Apšvietimui pačiame centrinės navos viršuje įrengti keli vienodo rašto vitražiniai langai
Vitražų yra dar kažkiek daugiau, bet jie daugiau dekoratyviniai. Jei pasieks juos nufotografuoti – papildysiu prezentaciją.
Švėkšnos bažnyčios fotogalerija
Visa Lietuva nusagstyta viena uz kita grazesnemis baznyciomis,atrodo nedidele gyvenviete,o jau is tolo sviecia.Daznokai nuvaziuodavau i Silute,bet eskursijos uzsibaigdavo Klaipeda arba Ventes ragu.Vitrazai tikrai ispudigi.Kartais pro visai neblogus dalykus praeini visai salimais ,neuzmesdamas akies.
-> mozila – na dabar gal bus mintis užsukti 😉
Nelabai mėgau bažnytinius ritualus vaikas būdamas, bet praleisdavau visą tą laiką užvertęs galvą į bažnyčios lubose nutapytus paveikslus. Pamatęs šiuos vitražus, pirmiausia ir pagalvojau, kažkam, kam sunku išsėdėt bažnyčioj, turi ką veikt 🙂
-> Vilmantas – yep, you are perfectly correct 😉
Aišku, per pačias mišias nepapalkstysi, bet gali nutaikyti momentą per kokias kažkieno krikštynas ar šiaip atidarą bažnyčią
Matau nemažai panašumų su Rokiškio šv. Mato bažnyčia – ir išorės prasme, ir dėl vitražų. Čia, kiek matau, vidus puošnesnis, tačiau Rokiškio bažnyčioj visgi unikalaus grožio altorius, klausyklos, sakykla.
-> Marius – na taip, ta pati neogotika, tik biškį ankstesnė, o ir pati bažnyčia kuklesnė. Reiktų kada ją užpulti ir apifotkinti 😉
Iš išorės apifotkinti problemų nebūtų (prieš miesto jubiliejų, aikštės rekonstrukcijos metu, medžius išpjovė, tad saulės netrūksta ir iš toliau fokinant) – bet va į vidų patekt ne mišių metu vargu ar pavyktų, rakina nuolat…
-> Marius – tai va, tas fotkinimas viduje ir yra pagrindinė problema 🙁