Atostogos Lenkijoje – penktoji diena – 2010-08-07

Rgp 17th, 2010 by grumlinas

Kaunas – Płociczno-Tartak – Wigry – Sejny – Puńsk – Suwałki – Kaunas

Norintiems pasinaudoti mūsų patirtimi – penktosios dienos kelionės schema GoogleMaps

Kai jau minėjau, mūsų atostogose Lenkijoje po keturių įtempto vyksmo dienų buvo padaryta poros dienų pertraukėlė, kad šeštadienį su naujomis jėgomis baigti vykdyti užplanuotą kultūrinimosi programą.

Pirmiausia nuvažiavome į Plocično-Tartaką (Płociczno-Tartak), kur yra Vygrių siaurojo geležinkelio bazė. Kadaise ten buvo platus tinklas siaurojo geležinkelio, skirto vežti rąstus iš aplinkinių miškų į lentpjūves (tartak), dabar gi beliko tik turistinė 10km ilgio atrakcija. Yra nemokamas parkingas prie geležinkelio stoties su normaliais tualetais, norintys gali užkąsti/išgerti užeigoje. Vyksta 3 reisai (10:00, 13:00, 16:00 val), trunkantys po 2:20val., tad atvažiavimo į vietą laiką reikia žiūrėti. Kelionės kaina 20zl suaugusiam, plius 4zl už leidimą būti Vygrių nacionaliname parke. Pačių traukinukų nuotraukų galerija yra atskirai. Traukinį sudaro lokomotyvas, uždaras vagonas ir trys atvirašoniai dengti vagonai. Važiavimas tikrai įspūdingas, tik reikia atidžiai žiūrėti, kad iškišęs galvą iš vagono miške negautum kakton su kokia šaka. Pakeliui gražiose vietose yra trys sustojimai (du pirmyn, vienas atgal), kuriuose įrengti informaciniai stendai, pasakojantys apie miško panaudojimą. Maršruto gale yra toks kaip ir baras ant bėgių – išgerti alaus, suvalgyti karštų bandelių. Traukinį aptarnauja du žmonės – mašinistas ir konduktorius (kuris paskui bare pilsto alų), kuris tarpuose tarp stotelių apsilanko vagonuose, kad patikrinti bilietus ir leidžia juos patiems užsikompostiruoti – vaikams tai neužmirštama atrakcija. O ir man labai patiko toks neskubus važiavimas per mišką, paskui laukais.

Po siauruko nuvažiavome į Vygrius (Wigry), kur yra įsikūręs buvęs kamendulių vienuolynas. Prisiparkavome nemokamai prieš vienuolyną, tačiau norintys gali pabandyti laimę ir prie pat vienuolyno esančiame parkinge. Dabar iš vienuolyno padarytas kultūros centras/viešbutis/restoranas, tačiau bažnyčia iki šiol veikia. Labai verta įsiropšti į vienuolyno varpinės bokštą, iš kurio matosi puikios Vygrių ežero (Wigry) panoramos. Pačioje bažnyčioje besidomintys gali nusileisti į po bažnyčia esančią kriptą (kažkoks tipo zakristijonas už tai ima po 2zl), kur galima pamatyti mumifikuotus vienuolių palaikus ir freską „Mirties šokis“. Taip pat bažnyčioje yra koplytėlė, kur meldėsi popiežius Jonas Paulius II.

Kadangi diena buvo karšta, tauta pareikalavo maudynių. Pasiblaškę aplink Vygrius, niekur neradome normalios vietos išsimaudymui, tad nutarėme pasižiūrėti kažką pakeliui į Seinus. Tą ir radome prie Dlugie ežero – už ES pinigus įrengta aikštelė ir maudynė, viskas nemokamai. Dugnas neblogas, vieta tikrai graži.

Seinuose (Sejny) prisiparkuoti teko apmokamame parkinge (2zl) prie Šv.Mergelės Marijos Apsireiškimo katedros ir domininkonų vienuolyno. Prie katedros yra paminkals Antanui Baranauskui, kuris čia buvo vyskupu. Baranauskas ir palaidotas katedroje esančioje koplyčioje, kuri pasižymi ypač gera bioenergetika. Jos aplankymas irgi buvo vienas mūsų tikslų, bet… katedroje vyko vestuvės ir kunigas kaip sykis sakė pamokslą. Kantriai prie durų laukiau kokias 15min., bet neištvėręs patyliukais nuslinkau į koplyčią, varstomas priešiškų lenkų žvilgsnių. Ten pabuvau, pasėdėjau, pafotografavau vėl kokias 15min., bet graudulingas pamokslas apie jaunavedžių tolimesnį gyvenimą dar nebuvo baigtas. Tad išsprukau lauk, vėl deginamas lazerinių lenkų žvilgsnių.

Kadangi Lietuvoje, teisingiau kažkur Wilno apylinkėse, vyksta kovos tarp save laikančių lenkais vietinių gyventojų ir lietuvių dėl gatvių pavadinimų lenkų kalba, tai buvo įdomu pamatyti panašios problemos sprendimą Punsko (Puńsk) valsčiuje, kur daug užrašų yra lenkų ir lietuvių kalbomis. Ir iš tikrųjų gyvenviečių pavadinimai surašyti abiem kalbomis. Pačiame Punske kai kurios gatvių pavadinimų lentelės irgi dvikalbės, o valsčiaus pastate įsikūrusi krūva lietuviškų kultūrinių įstaigų. Netgi schema su dvikalbiais gyvenviečių pavadinimais pakabinta. Vienžo, lietuvybė čia laikosi. Dar daugiau lietuvybės pamatėme Punsko Šv.Panelės Marijos Ėmimo Dangun bažnyčioje. Jau pati bažnyčia ir iš išorės, ir viduje nudažyta lietuviška „rasalava“ spalva, o vidus išpuoštas lietuviškais ornamentas. Daugybė lietuviškų bažnytinių vėliavų, kurioms po 50-55 metus. Įspūdis didelis. Senojoje klebonijoje, kurioje yra muziejus, nesilankėme – esame numatę kokią savaitgalio išvyką dar detaliau susipažinti su šituo kraštu.

Prisikultūrinę iki krūminių dantų užvažiavome į Suvalkus tradiciniam apsiprekinimui (ką padarysi, litwinai yra praktiški) ir po to parmynėme namo. Atostogos Lenkijoje buvo baigtos.