Kažkaip užmiršau paminėti, kad į kasdienines kelionės apžvalgas tededu tik dalį fotkių, o jų daugiau galima pasižiūrėti kelionės galerijoje. Ten yra kiekvienos dienos parinktų fotkių, o ketvirtosios dienos nuotykiai parodyti irgi galerijoje.
Kadangi žentas didžiąją dalį dienos turėjo užsiimti savo biznio reikalais, mes galėjome šiek tiek pailsėti. Pavakare pasukome iš Hurgados į pietus ir pro Safagos miestą nuvažiavome į Kuzeirą – puikų nedidelį miestelį prie Raudonosios jūros, nelabai užterštą turistų (nors jų buvo, ir gana nemažai). Aplankę kažkuriolikto amžiaus fortą, pavalgėme jūros gėrybių nedidukėje kavinėje, kur staliukai stovi tiesiog ant pliažo smėlio. Ir grįžome namo, nes kitai dienai buvo numatyta gana ilga kelionė prie Nilo.
Vienas iš įdomesnių dalykų buvo stebėti gana stipriai dėl atoslūgio nusekusią jūrą. Keisčiausia yra tai, kad ta jūra nusenka skirtingu laiku (būna dienų, kai visai nenusenka) ir skirtingu lygiu. Jeigu gyvenčiau vietoje, turbūt išsiaiškinčiau sistemą, nes pasivaikščioti po naujai atsiradusią sausumą tikrai įdomu. Antroje dienos pusėje, baigęs savo reikalus-svarbalus, grįžo žentas ir mes išvykome į Kuzeiro miestą. Ta proga prisiminęs arabiškus skaitmenis, sugebėjau perskaityti automobilio numerį.
Šiaip pati kelionė nėra labai varginanti, teko pravažiuoti gerą gabalą dykumos, besigrožint peizažais, paskui Safagos miestą (uostas, grynai egiptietiškas miestas), vėl geras gabalas dykumos ir Kuzeiras. Toliau fotkės bus daugiausiai fotografuotos iš važiuojančio automobilio, tad prašom nepykti už kreivus horizontus ar pašalinius objektus.
Keli dykumos vaizdeliai
Pakelės mečetė, neaiškus statinys in the middle of nowhere, observatorija moderni mečetė
Pasiekus Kuzeirą, radome kelionės vadove aprašytą fortą ir jį aplankėme. Bilietai gana nebrangūs, 15LE žmogui. Kieme stovi kelios patrankos ir tradicinis laivas, dviejuose kampiniuose bokštuose įrengtos ekspozicijos, kiemo viduryje yra įėjimas į požeminę vandens cisterną, kiemo viduryje stūksantis bokštas – puiki apžvalgos aikštelė, iš kurios matosi tiek pats miestelis, tiek kiemo viduryje esantis didžiulis Egipto žemėlapis.
Paskui apsukome ratuką miestu, kad jį atidžiau apžiūrėti, ir nuvažiavome valgyti jūros gėrybių pajūrio kavinėje. Turiu pasakyti, jog kainos bent pusantro-du kartus mažesnės, nei Hurgadoje.
Pietūs ir baigiamosios fotkės