Apžiūrėję Žalgirio lauką, išmynėme link Malborko. Pakeliui oras išsigiedrino ir likusią dienos dalį buvo puiku.
Malborko pilis – buvusi Vokiečių ordino valstybės sostinė. Pilis didžiulė, joje buvo trys dalys: Žemutinė, Vidurinė ir Aukštutinė. Iš Žemutinės pilies belikę atskiri pastatai ir įtvirtinimų likučiai, Vidurinė ir Aukštutinė pilys išsilaikiusios geriau. Tiesą pasakius, jei ne vokiečių bukas gynimasis pilyje Antrojo pasaulinio karo metais ir rusų artilerijos žiaurus apšaudymas – pilis būtų kaip ledinukas a la XIX amžius. Deja, ji buvo tragiškai subomborduota ir dabar pamažu atstatoma. Kai kurių salių atkūrimas trunka iki 20 metų.
Kadangi mėgstu daug fotografuoti ir krauti į intyrnetą, tai pasivaikščiojimą po Malborko pilį suskaldžiau į du puslapius: Žemutinė+Vidurinė pilis ir Aukštutinė pilis.
Nuvažiavus į Malborką, susidūrėme su lenkiška tradicija – kur yra bet kokia įžymybė – visur mokamas parkingas, pristatyta draudžiamų ženklų, o ratų blokuotojai nemiega. Tad nuoširdžiai patariu – netaupykit tų zlotų, nes gali būti brangiau. Prie Malborko pilies, kitapus Notec upės, šalia tilto per upę yra didžiulis parkingas (tiksliau, keli parkingai). Įvažiuoji, susimoki, prisiparkuoji ir neskauda galvos.
Be abejo, sustojęs tilto pradžioje, tradiciškai papyškinau fotopanoramą ir nuėjome į pilį. Tik perėjus tiltą, prasideda kromai-kromelia, pilni visokio turistinio gėrio. Nesusigundėm tuo gėriu, žvalgydamiesi į Žemutinė pilies pastatus, nuėjome prie bilietų kasos. Ten mūsų laukė kažkur 3/4 valandos užtrukusi eilutė prie bilietų. Po pilį vaikštoma su gidu, mes prisijungėme prie lenkiškos grupės. Tiesa, išgirdusi mūsų lietuvių kalbą, prisistatė rusakalbė gidė, bet papildomi 200ZL už ekskursiją mums pasirodė kiek perdaug. Tiesa, norint fotografuoti/filmuoti patalpose, reikia pirkti lipduką. Pilies kiemuose fotografuoti lipduko nereikia.
Belaukiant bilietų, pafotkinau Žemitinės pilies teritoriją ir pastatus, nusipirkau porą knygelių. Buvo proga patyrinėti pilių planą, o taip pat sužinoti, kad ten daugybė gotikinių pilių, vertų dėmesio.
Į Vidurinę pilį įeinama dengtu tiltu, kurio stogas labai gražus. Virš vartų kabo akmenyje iškalta Šv.Marija, kuri yra pilies globėja – ne veltui pilis ir miestas ilgai vadinosi Marienburgu. Įėjimą saugo iš viso 4 milžiniški vartai: kaustyti metalu ir mediniai. Įėjus, be abejo – tradicinė fotopanorama 😉
Pirmas dalykas, kurį aplankėme – Infirmerija – buvusi ligoninė/slaugos ir globos namai. Įspūdingos medinės lubos, paretos medinėmis kolonomis. Dabar ten įrengta ekspozicija, kur man labiausiai patiko du laivų modeliai ir labai gražiai nudažyti kolonų kapiteliai. Tarp kitko, turtingi slaugos/globos namų gyventojai galėjo gauti apartamentą su personaliu tualetu 😉
Apžiūrėjus ligininę, pro kaceliarijos, šulinio ir pirties kiemą nuėjome apžiūrėti didžiojo valgomojo apšlidymo sistemos, kai rūsiuose kūrenamos krosnys, kurių kaitra įšildo akmenis, kurie po to įkaitina orą, įleidžiamą į didįjį valgomajį per skyles grindyse. Gal kiek sudėtinga sistema, bet būtent taip buvo apšildomos didelės patalpos. Mažesnėse apšildymui stovėjo krosnys arba židiniai.
Kai buvome Malborke prieš keletą metų, didysis valgomasis dar buvo restauruojamas. Dabar jį jau galima lankyti ir jis atrodo tikrai įspūdingai. Aišku, iškart apžiūrėjome šildymo angas grindyse, uždengiamas metaliniais dangteliais. Tikrai labai graži salė su gotikiniais skliautais.
Sekantis etapas – Didžiųjų magistrų rūmai. Graži sienų tapyba, dailūs skliautai. Kiek keistoka buvo sužinoti, kad pilyje niekad nebuvo epidemijų, nes buvo labai laikomasi švaros – prieš valgį visi plaudavosi rankas prausykloje (visa nešvara atsirado pradėjus naudoti pudrą, dažus ir kvepalus vietoje prausimosi). Įspūdingas vasarinis refraktarijus (valgykla), ant kurio sienų išlikę senovinių riterių atvaizdų (nufotkinau visus 😉 ). Sudomino langų uždarymo sistema. Bevaikštant po rūmų sales ir kambarius ir bežioplinėjant po grožybes, akis užkliuvo už Lietuvos-Lenkijos herbo. Radau ir vien Lietuvos herbą, ir vargšą Jogailą, teisingiau, jo antkapinę skultpūrą.
Apžiūrėję vieną korpusą, perėjome į kitą, kur pusrūsyje įrengta gintaro ekspozicija – čia pats įspūdingiausias yra Hermis iš vientiso gintaro gabalo.
Tame pačiame korpuse yra ir karinio pobūdžio ekspozicija. Pasižiūrėjus į kryžiuočių antpuolių schemą, verta pamąstyti, kaip mes sugebėjome atsilaikyti. Na, gal Gedimino stulpuose mūsų stiprybė? Besidomintiems senoviniais ginklais ten daug įdomių dalykų.
Apžiūrėjus karines ekspozicijas, vėl išėjome į Vidurinės pilies kiemą, kur padariau dar vieną fotopanoramą, tik iš kitos kiemo pusės. Mums leido truputėlį atsikvėpti prieš einant į Aukštutinę pilį.
3 dalis – Malborko Aukštutinė pilis
Malbork, Zamek Niski i Zamek Sredni
