Išaušus priešpaskutinei kelionės dienai, papusryčiavome ir išvažiavome link Varmijos Lidzbarko (Lidzbark Warminski,), kur buvo numatyta aplankyti buvusią vyskupų pilį. Tik išvažiavus į kelią Nr.7, iš priekio važiavo ištisinė automonbilių kolona su Pamario vaivadijos ir Varšuvois numeriais – lenkai važiavo pajūrin degintis 😉 Ši kolona neibaigė ir už 27km, kai ties Paslęk’u turėjome nusukti į kitą kelią. Laimei, mums nereikėjo trintis šitoje kolonoje, nes važiavome priešpriešais.
Nepagrindiniais keliais nulėkėme į Varmijos Lidzbarką. Šįkart pavyko prisiparkuoti nemokamai. Įėję pro senamiesčio vartus, pamatėme katedros (kurios neplanavome aplankyti) bokštą, perėjome pagrindine gatve, truputį šoninėmis gatvelėmis ir išvydome pilį. Kadangi eidami truputį nuklydome nuo krypties į pilies pagrindinį įėjimą, tai nori-nenori turėjome apeiti visą pilį. Šiaip tas buvo neblogai, nes išvydome gražių vaizdų. Apėję pilį, išėjome prie priešpilio vartų, kurie buvo labai jau nereprezentaciniai. Įėjus vidun, nuo vartų pafotkinau panoramą, tada nuėjome link pilies. Pakeliui dar papyškinau kadrų, kadangi vistik įdomu pamatyti pilis, kurios yra išlikusios tokios, mokios buvo kadaise, skirtingai nuo lietuviškųjų, kurių telikę griuvėsiai arba padaryti maketai M1:1.
Pati pilis – keturi korpusai aplink vidinį kiemą. Tik įėjęs vidun, pradėjau intensyviai fotkinti ir viskas buvo beveik gerai. Gerai, kol neįėjome į patalpas. Tik spėjau nufotkinti vyskupo krėslą, kai pripuolė prižiūrėtoja, ir pareiškė, kad fotografuoti patalpose draudžiama. Tai va pilies patalpose nuotraukų nepadariau 🙁 , teko pasitenkinti vidinio kiemo fotkėmis. Išėjęs iš pilies, dar paforkinau panoramą ir pasukome link automobilių. Pakeliui dar padariau keletą gražesnių kadrų tipo santechniko pilis. Įspūdingai atrodo miesto vartų bokštas.
Tuo mūsų kultūrinė programa buvo kaip ir baigta. Pasukome link Olštyno, kur padarėme grand-šopingą dviejuose prekybiniuose centruose (moterys labai mėgsta pirkti batus!). Paskui pajudėjome link Ketržyno, kurio apylinkėse planavome susirasti nakvynę, kad iš pat ryto aplankyti vokiečių bunkerius. Nakvynę pavyko rasti kaimelyje Ruska Wies – mums buvo atiduotas visas kaimo turizmui skirtas namas su 2 didžiuliais miegamaisias, prabangia vonia, didele virtuve ir milžinišku bendruoju kambariu. Pavakarojome ir nuėjome miegoti, kad rytoj pradėti paskutinę kelionės dieną.