Išaušus paskutinei kelionės dienai, mūsų laukė dar pora lankytinų vietų. Pirmoji buvo Hitlerio būstinė „Vilko irštva“, esanti kiek toliau už Kentšyno, šalia Gerložo gyvenvietės. Rasti „Vilko irštvą“ nėra sunku, išvažiavus iš Kentšyno Gižycko kryptimi, kairėje kelio pusėje yra nuoroda. Kelias toks apysiauris, bet normalus. Tiesa, važiuojant į „Vilko irštvą“, rekomenduojame atkreipti dėmesį į dešinėje kelio pusėje esančią nuorodą, nukreipiančią į „Palacyk Ewy Braun“ (Evos Braun dvarelis). Nėra jis niekaip susijęs su Eva Braun, ilgamete Hitlerio meiluže ir galų gale žmona, nors galite išgirsti pasakojimą apie tai, kad Eva Braun gyveno tame dvarelyje ir Hitleris kartkartėm pas ją atvažiuodavo. Kelias į dvarelį labai siauras, apžėlęs krūmais, tad būkite atsargūs, jei kas atvažiuotų iš priekio. Kadangi dvarelyje įrengti poilsio namai, tai, privažiavę juos supančią tvorą, drąsiai sukite pro vartus vidun ir pastatykite auto nemokamame parkinge. Šiaip dvarelis labai gražus, apėjau ir apfotografavau i visų keturių pusių. Kadangi skubėjome, tai nėjome apžiūrėti kitų komplekse esančių rūmų ir statinių. Pasidariau atminčiai autoportretą ir išvykome toliau – reikia grįžti nuo dvarelio atgal į kelią link Gerložo.
Buvome dvarelyje ir „Vilko irštvoje“ 2005aisiais metais, todėl orientuotis nebuvo sunku. Privažiavus „Vilko irštvą“, prie automobilio pripuola vyrukas, kuris apibilietuoja ir už apsilankymą, ir už parkingą. Jei yra didesnė grupė – verta pasisamdyti rusakalbį gidą (tokį mes turėjome 2005 metais), tačiau kai buvome tik penkiese, tai nesisamdėme – kioske nusipirkau knygelę (lietuviškai!) ir išėjome į trasą. Trasa pažymėta labai aiškiai, paklysti beveik neišeina.
Be abejo, įspūdingiausi yra bunkerių griuvėsiai. Šiaip mes esame įpratę, kad bunkeriai būna po žeme, o čia jie visi yra ant žemės. Dalis jų buvo milžiniškos gelžbetonio konstrukcijos su kelių metro storio sienomis ir lubomis, dalis – viso labo sienos ir stogas, uždengiantys medinius barakus. Artėjant rusams, vokiečiai išsivežė visą įrangą, o didžiąją dalį bunkerių susprogdino. Tad dabar tų bunkerių likučiai labiau panašūs į kažkokias medžiais apžėlusias uolas, tik kyšanti arnatūra išduoda jų kilmę. Visi bunkeriai sunumeruoti, tad, turint knygelę, nėra jokios problemos eiti nuo vieno prie kito ir aiškintis, kas gi čia buvo. Labai įdomiai vokiečiai sprendė maskavimo problemą – bunkeriai buvo aplipinti jūržolėmis ir nudažyti, tad iš oro juos tikrai sunku atpažinti.
Pasivaikščioję porą valandų, išvažiavome į Mamerkus, kur kadaise buvo Vermachto štabo būstinė. Iš „Vilko irštvos“ ten patekti visai nesunku – išvažiavę iš parkingo, toliau važiuojame tuo pačiu keliu, kuriuo atvažiavome. Sankryžose yra rodyklės, tad norint paklysti, reikia pasistengti. Vietomis išlikusi originali akmenimis grįsta kelio danga, tad, jei awto pakaba sportiška – turėkite trintuką įsikąsti, kad liežuvio nenusikąsti 😉
Mamerkus esame aplankę 2006aisiais, tik va fotoreportažas žuvo keliantis iš vieno serverio į kitą 🙁 Reiks ateityje pabandyti atkurti.
Jei „Vilko irštva“ yra paruošta turistams naudotis, tai Mamerkuose tik susimoki už apsilankymą (parkingas nemokamas), nusiperki knygelę, apžiūri ginklų ekspoziciją ir žygiuok pats į trasą. Čia bunkeriai nebuvo susprogdinti, tačiau problema yra tai, kad viskas negailestingai apžėlę. Tad visą įspūdį turi pajausti tik prie jų beveik prisiglaudęs. Didelis pliusas yra tai, kad ant vieno iš bunkerių įrengta apžvalgos aikštelė, tačiau iš jos beveik nieko nesimato – taip tankiais sužėlę ir tokie aukšti medžiai. Tad visas biznis buvo grupinis autoportretas 😉 Na, bet apsilankyti ir pamatyti tai verta. Tiesa – jei turite laiko – per šabakštynus-krūmynus galite išeiti prie Mamry ežero – ten įrengta kaip ir poilsiavietė.
Apžiūrėję Mamerkus, tuo pačiu keliu pavažiavome dar toliau, kol išvažiavome į pagrindinį kelią link Węgorzewo, iš kurio per Olecką pasukome link Suvalkų. Suvalkuose apsipirkome maisto, nes namuose laukė tuščias šaldytuvas ir patraukėme namų link. Kur ir buvome vakare, tuo suteikdami neišpasakytą džiaugsmą mažajam basetėliui ir katinui.
Lenkija’2009 – šeštoji kelionės diena [2009-08-09]
Rgp 27th, 2009 by grumlinas